Saulės elektrinės sparčiai plinta po visą pasaulį, o kartu su jomis kyla vis daugiau klausimų apie jų poveikį gamtai. Kaip šie technologijų stebuklai veikia mūsų keturkojus, sparnuočius ir kitus gyvūnus? Atsakymas nėra nei juodas, nei baltas – jis pilkas kaip debesys, kurie kartais užstoja saulės spindulius.
Paukščiai: tarp naudos ir pavojų
Paukščiai patiria vieną iš ryškiausių saulės elektrinių poveikių, ir čia situacija tikrai sudėtinga. Kodėl? Viskas prasideda nuo elektrinių tipo. Koncentruotų saulės spindulių elektrinės (CSP) sukuria tai, ką mokslininkai vadina „saulės pečiumi” – temperatūra ore gali pasiekti 500-1000 laipsnių Celcijaus. Paukščiai, skrendantys per šias zonas, tiesiog sudega ore.
Kalifornijos Ivanpah elektrinėje kasmet žūsta apie 6000 paukščių. Kaip tai vyksta? Paukščiai mato šviečiančius bokštus kaip navigacijos orientyrus arba juos painioja su vandens telkiniais dėl atspindžių. Kai kurie mokslininkai tai vadina „ežero efektu” – paukščiai mano, kad mato vandenį ir bando nusileisti.
Tačiau fotovoltinės elektrinės (tos su mėlynais ar juodais paneliais) kelia kitokius iššūkius. Jos sukuria „polarizuoto šviesos efektą” – paneliai atsispindi taip, kad paukščiai mano matantys vandens paviršių. Vandens paukščiai ypač pažeidžiami: antys, gulbės ir kiti bando „nusileisti” ant panelių ir susižeidžia.
Praktiškas patarimas: Jei planuojate saulės elektrinę, rinkitės panelių tipus su mažiau atspindinčiu paviršiumi ir vengkite jų dėjimo paukščių migracijos keliuose.
Žinduoliai: prisitaikymo meistrai
Žinduoliai rodo stebėtiną prisitaikymo gebėjimą prie saulės elektrinių. Kada tai vyksta geriausiai? Kai elektrinės projektuojamos atsižvelgiant į vietinę ekosistemą.
Smulkūs žinduoliai – pelės, žiurkės, voverės – dažnai net gauna naudos. Kaip? Paneliai suteikia pavėsį ir apsaugą nuo plėšrūnų. Tyrimai Nevados dykumose parodė, kad po saulės paneliais gyvena 40% daugiau smulkių žinduolių nei atidarose vietose.
Didesni žinduoliai susiduria su kitokiais iššūkiais. Elniai, stirnos ir kiti stambūs gyvūnai praranda migracijos kelius, kai dideli plotai užstatomi paneliais. Kiek tai paveiks jų populiacijas? Priklausys nuo elektrinės dydžio ir vietos. 100 hektarų elektrinė gali pakeisti vietinę ekosistemą, bet 1000 hektarų – jau formuoja naują.
Kodėl kai kurie žinduoliai jaučiasi gerai šalia elektrinių? Paneliai keičia mikroklimą – po jais vėsiau ir drėgmiau. Dykumų regionuose tai gali būti tikras palaiminimas gyvūnams, ieškančių prieglobsčio nuo karščio.
Vabzdžiai ir jų keistas ryšys su paneliais
Vabzdžių reakcija į saulės elektrines yra viena keisčiausių gamtos istorijų. Kai kurie vabzdžiai mato saulės panelių atspindžius kaip vandens paviršių ir bando ant jų dėti kiaušinius. Kodėl taip nutinka?
Vandens vabzdžiai – tarkime, laumžirgiai – naudoja poliarizuotą šviesą vandens paviršiams atpažinti. Saulės paneliai sukuria panašų poliarizacijos efektą, todėl vabzdžiai painiojasi. Jie gali valandų valandas skraidyti virš panelių, bandydami „nusileisti” ant vandens, kurio iš tikrųjų nėra.
Tačiau ne visi vabzdžiai kenčia. Bitės ir kiti apdulkintojai dažnai randa naudos, ypač jei elektrinės teritorijoje paliekama natūralios augmenijos ar sėjami mediniai augalai. Kai kurios elektrinės tapo tikrais apdulkintojų prieglobsčiais – po paneliais auga gėlės, kurios kitaip būtų sudegusios nuo saulės.
Rekomendacija: Saulės elektrinių savininkai gali pasodinti vietinius augalus tarp panelių eilių – tai padės vabzdžiams ir sumažins dulkių kiekį ant panelių.
Ropliai ir varliagyviai: tylūs nukentėjusieji
Apie roplius ir varliagyvius kalbama mažiausiai, bet jų padėtis gali būti sudėtingiausia. Kodėl? Jie labai jautrūs aplinkos pokyčiams ir negali greitai prisitaikyti ar pasitraukti.
Varliagyviai priklauso nuo drėgmės ir specifinių temperatūros režimų. Kai saulės elektrinės keičia vietovės mikroklimą, varliagyviai pirmieji tai pajunta. Jei elektrinė pastatyta šalia tvenkinių ar pelkių, panelių atspindžiai gali pakelti vandens temperatūrą 2-3 laipsniais. Kiek tai svarbu? Kai kurioms rūšims – kritiškai svarbu. Varlių ikrai gali žūti, jei vandens temperatūra per daug pakyla.
Ropliai susiduria su kitokiais iššūkiais. Gyvatės ir driežai dažnai naudoja atviras, saulėtas vietas termoreguliacijos procesams. Kada saulės paneliai uždengia dideles teritorijas, šie gyvūnai praranda savo „saulės vonias”. Tačiau kai kurie ropliai išmoko naudotis panelių kraštais kaip šilimo vietomis – paneliai sukaupa šilumą ir ją išspinduliuoja.
Vandens gyvūnai: netikėti poveikio gavėjai
Gali atrodyti keista, bet saulės elektrinės paveiks ir vandens gyvūnus, nors paneliai stovi sausumoje. Kaip tai įmanoma?
Viskas susiję su vandens naudojimu. Kai kurios saulės elektrinės, ypač koncentruotų spindulių tipas, naudoja didžiulius vandens kiekius aušinimui. Ivanpah elektrinė per metus sunaudoja apie 1,5 milijardo litrų vandens. Šis vanduo dažnai paimamas iš vietinių šaltinių, o tai gali paveikti žuvų ir kitų vandens gyvūnų populiacijas.
Be to, kai elektrinės stato šalia vandens telkinių, panelių atspindžiai keičia vandens temperatūrą ir šviesos režimą. Žuvys, kurios priklauso nuo specifinių temperatūros ciklų nerštui, gali susidurti su problemomis.
Kita vertus, kai kurios elektrinės sukuria netikėtą naudą vandens gyvūnams. Kaip? Jos dažnai turi nedidelius tvenkinius ar rezervuarus, kurie tampa naujais buveinėmis. Žinoma, tai veikia tik tuo atveju, jei vanduo nėra per daug užterštas ar perkaitęs.
Prisitaikymo strategijos: kaip gyvūnai mokosi gyventi su paneliais
Gamta stebina savo prisitaikymo gebėjimais, ir saulės elektrinės nėra išimtis. Per pastaruosius 10-15 metų mokslininkai dokumentavo įdomius gyvūnų elgesio pokyčius.
Kai kurie paukščiai išmoko naudotis paneliais kaip stebėjimo postais. Plėšrūs paukščiai – vanagai, sakali – sėda ant panelių kraštų ir iš ten medžioja. Kodėl jiems tai patinka? Paneliai suteikia puikų apžvalgos tašką, o jų šiluma padeda paukščiams taupyti energiją.
Smulkūs žinduoliai išmoko kopti po paneliais esančiomis konstrukcijomis. Kai kurios pelių rūšys net pradėjo gniazdus krauti panelių rėmuose – ten saugu nuo plėšrūnų ir oro sąlygų.
Vabzdžiai taip pat rodo prisitaikymo ženklų. Kai kurios bitių rūšys pradėjo naudotis panelių šešėliais kaip poilsio vietomis karštomis dienomis. O kai kurie vabalai išmoko „naršyti” tarp panelių eilių, ieškodami maisto.
Praktinis patarimas: Jei norite padėti gyvūnams prisitaikyti, palikite koridorius tarp panelių blokų ir išsaugokite dalį natūralios augmenijos elektrinės teritorijoje.
Ką daryti, kad poveikis būtų mažesnis?
Yra keletas konkrečių veiksmų, kurie gali sumažinti neigiamą saulės elektrinių poveikį gyvūnams:
Vietos pasirinkimas: Vengti paukščių migracijos kelių, svarbių gyvūnų buveinių ir vandens telkinių. Geriausia rinktis jau pažeistas ar mažai vertingas ekologiniu požiūriu teritorijas.
Panelių dizainas: Naudoti mažiau atspindinčius panelių paviršius, vengti poliarizuoto šviesos efekto. Kai kurie gamintojai jau siūlo „gyvūnams draugiškus” panelių tipus.
Teritorijos planavimas: Palikti žalius koridorius tarp panelių blokų, išsaugoti dalį natūralios augmenijos. Tai leidžia gyvūnams judėti per teritoriją ir rasti prieglobstį.
Vandens taupymas: Rinktis sausojo aušinimo technologijas vietoj vandens naudojimo. Tai ypač svarbu sausose regionuose.
Monitoringas: Reguliariai stebėti gyvūnų populiacijas elektrinės teritorijoje ir šalia jos. Tai padeda laiku pastebėti problemas ir jas spręsti.
Energetikos ateitis: balansas tarp technologijų ir gamtos
Saulės energetika – neišvengiama mūsų ateities dalis. Klausimas ne ar mes ją naudosime, bet kaip tai darysime protingai. Gyvūnų poveikis yra tik vienas iš daugelio aspektų, kuriuos reikia apsvarstyti.
Kai kurios šalys jau įvedė griežtus reikalavimus saulės elektrinių poveikiui gamtai vertinti. Vokietijoje, pavyzdžiui, kiekviena elektrinė turi turėti „biologinės įvairovės planą”. JAV kai kuriose valstijose reikalaujama kompensuoti prarasta buveinę kitose vietose.
Technologijos taip pat tobulėja. Nauji panelių tipai mažiau trikdo gyvūnus, o išmanieji elektrinių valdymo sprendimai leidžia sumažinti poveikį kritiškai svarbiais laikotarpiais – pavyzdžiui, paukščių migracijos metu.
Kiek tai kainuoja? Papildomos apsaugos priemonės gali padidinti elektrinės kainą 5-15%. Tačiau tai vis tiek pigiau nei klimato kaitos pasekmių šalinimas ar biologinės įvairovės praradimo kompensavimas.
Ateityje tikriausiai matysime vis daugiau „hibridinių” sprendimų – elektrinių, kurios ne tik gamina energiją, bet ir teikia naudą gamtai. Pavyzdžiui, agrovoltaikos projektai, kur po paneliais auginami augalai, arba elektrinės su integruotomis gyvūnų buveinėmis.
Galiausiai, svarbu prisiminti, kad saulės elektrinių poveikis gyvūnams, nors ir realus, yra daug mažesnis nei iškastinio kuro poveikis. Anglies kasybos, naftos gręžimo ir oro taršos pasekmės gamtai yra nepalyginamai didesnės. Todėl klausimas nėra ar rinktis saulės energiją, bet kaip ją diegti protingai ir atsakingai.
Mūsų planeta turi pakankamai vietos ir saulės energijai, ir gyvūnams – reikia tik išmokti dalintis erdve protingai.
Šaltinis: https://saulesdovana.lt/naujienos/
