Kraujingu viduriavimu sergančiam šuniui tai gali reikšti bet ką – nuo laikino žarnyno sudirginimo iki rimto sutrikimo, kuriam reikia skubios pagalbos. Kai kurie šunys išlieka žvalūs ir stabilios būklės, o kiti tampa silpni, vemia arba rodo dehidratacijos požymius. Tolimesni veiksmai priklauso nuo to, kiek kraujo yra, ar atsiranda kitų simptomų ir kiek laiko problema tęsiasi. Keli ankstyvi požymiai gali greitai atskirti lengvą sutrikimą nuo skubios pagalbos atvejo.
Kada kruvinas viduriavimas yra skubi būklė?
Kraujingas viduriavimas šuniui turėtų būti laikomas skubia pagalba, kai jį lydi pasikartojantis vėmimas, ryškus vangumas, silpnumas, griuvimas, pilvo skausmas, blyškios dantenos arba dehidratacijos požymiai, arba kai šuo yra šuniukas, senjoras ar turi kitą sveikatos būklę.
Šie požymiai gali rodyti greitą skysčių netekimą arba reikšmingą ligą, kuriai reikia neatidėliotinos veterinarinės pagalbos. Skubi apžiūra taip pat būtina, jei kraujo yra daug, išmatos yra juodos ir deguto spalvos arba šuo negali išlaikyti vandens.
Šie požymiai gali rodyti greitą skysčių netekimą arba sunkią ligą ir reikalauja neatidėliotinos veterinarinės pagalbos.
Tinkamas yra ramus, palaikantis požiūris: apribokite maistą, jei nenurodyta kitaip, duokite nedidelius vandens kiekius ir nedelsdami kreipkitės į veterinarą.
Ankstyvas įsikišimas padidina stabilizavimo tikimybę ir padeda apsaugoti šunį nuo didėjančios dehidratacijos ar šoko.
Kas sukelia kruviną viduriavimą šunims?
Kraujas šuns viduriavime gali atsirasti dėl labai įvairių priežasčių – nuo lengvo žarnyno dirginimo iki sunkios ligos. Dažni sukėlėjai yra staigus mitybos pokytis, apsinuodijimas sugedusiu maistu, parazitai ir su stresu susijęs kolitas.
Infekcijos, kurias sukelia bakterijos, virusai ar pirmuonys, gali sukelti žarnyno uždegimą ir pažeisti trapias kraujagysles. Kai kuriems šunims uždegiminė žarnyno liga, pankreatitas, toksinų poveikis ar svetimkūniai taip pat gali sukelti kraujavimą.
Opos, krešėjimo sutrikimai ir navikai yra retesnės, bet svarbios galimybės, ypač vyresniems pacientams. Kraujo spalva ir kiekis gali padėti numanyti, kur vyksta kraujavimas, tačiau jie nepatvirtina priežasties.
Kadangi keli sutrikimai turi panašių požymių, dažniausiai reikalingas veterinarinis ištyrimas, kad būtų nustatytas kraujavimo šaltinis ir parinkta tinkama priežiūra.
Ką daryti nedelsiant namuose
Nedelsiama priežiūra namuose turėtų būti sutelkta į šuns saugumą, tolesnio žarnyno dirginimo ribojimą ir atidų būklės blogėjimo požymių stebėjimą.
Jei šuo yra suaugęs ir išlieka budrus, trumpam galima nebeduoti ėdesio, tačiau dažnai siūloma nedideliais kiekiais šviežio vandens, kad sumažėtų dehidratacijos rizika. Reikėtų nutraukti likučių nuo stalo, skanėstų, kaulų ir riebaus ėdesio davimą.
Šuo turėtų ilsėtis ramioje vietoje ir būti švarus, nes kraujingos išmatos gali tęstis kelias valandas. Prižiūrintieji turėtų stebėti išmatų dažnį, spalvą, apetitą, vėmimą, silpnumą ir dantenų spalvą.
Šuniukams, mažų veislių šunims ir šunims, kurie atrodo apsnūdę, jaučia skausmą arba negali išlaikyti vandens, reikia skubios veterinarinės pagalbos. Jei kraujavimas didėja, pilvas išsipučia arba šuo griūva, neatidėliotina pagalba turi būti suteikta nedelsiant.
Kaip veterinarai diagnozuoja kruviną viduriavimą
Diagnozė paprastai prasideda nuo atidaus anamnezės surinkimo ir fizinės apžiūros, kai veterinarijos gydytojas klausia apie šuns amžių, mitybą, vakcinacijos būklę, neseniai vartotus vaistus, sąlytį su šiukšlėmis ar toksinais, keliones ir viduriavimo laiką bei pobūdį.
Temperatūra, širdies ritmas, hidratacija, pilvo skausmas ir dantenų spalva padeda įvertinti skubumą ir kraujo netekimą. Išmatų tyrimas gali nustatyti parazitus, bakterijas arba nenormalius virškinimo radinius. Bendras kraujo tyrimas ir biocheminis tyrimas gali parodyti uždegimą, anemiją, dehidrataciją, elektrolitų pokyčius arba organų pažeidimą.
Temperatūra, hidratacija, dantenų spalva ir laboratoriniai tyrimai padeda nustatyti skubumą, kraujo netekimą ir pagrindinę ligą.
Priklausomai nuo atvejo, vaizdiniai tyrimai, tokie kaip radiografija arba ultragarsas, gali įvertinti obstrukciją, svetimkūnį ar žarnyno ligą. Kai kuriems šunims reikia tikslesnių tyrimų, kad būtų galima atskirti lengvą kolitą nuo rimtos infekcijos ar sisteminės ligos.
Aiškūs atsakymai iš apžiūros padeda veterinarijos gydytojui parinkti tinkamiausius tolesnius veiksmus.
Gydymo ir sveikimo patarimai
Gydymas pradedamas sprendžiant pagrindinę priežastį ir kartu užtikrinant šuns hidrataciją, elektrolitų pusiausvyrą bei virškinamojo trakto poilsį.
Veterinarinė priežiūra gali apimti skysčius, antiemetikus, vaistus nuo kirminų, antibiotikus ar mitybos pakeitimus, priklausomai nuo diagnozės. Kai vėmimas ar gausus kraujavimas atslūgsta, dažnai vėl pradedami duoti nedideli švelnaus maisto kiekiai, atidžiai stebint apetitą, išmatų kokybę ir energijos lygį.
Šuns šeimininkai turėtų stebėti dehidrataciją, pasikartojančias kruvinas išmatas, silpnumą, pilvo skausmą ar didėjantį vangumą ir, jei šie požymiai pasireiškia, kuo greičiau kreiptis pakartotinai į veterinarą.
Jei paskirti, probiotikai gali padėti sveikti, tačiau jie neturi pakeisti gydymo. Sveikimo laikotarpiu paprastai ribojamas aktyvumas.
Atsigavimą gerina nuoseklus vaistų vartojimas nustatytu laiku, nuolatinė prieiga prie švaraus vandens ir staigių maisto pokyčių, stalo likučių ar kaulų vengimas.
Klinikinė stebėsena užtikrina pasveikimą ir padeda išvengti ligos pasikartojimo.
