Kai šuo pradeda daug gerti ir dažnai šlapintis, veterinarai pirmiausia atlieka nuodugnų anamnezės rinkimą ir fizinę apžiūrą. Jie klausia, kiek laiko šie požymiai jau pasireiškia, ar atsirado tuštinimasis namuose ar naktiniai nelaikymo epizodai, ir ar pasikeitė mityba ar dienotvarkė. Šlapimo tyrimas paprastai atliekamas pirmiausia, nes jis gali parodyti praskiestą šlapimą, gliukozę, baltymą arba infekciją. Pradiniai radiniai dažnai nurodo kitą žingsnį.
Kodėl jūsų šuo geria ir šlapinasi daugiau
Padidėjęs gėrimas ir šlapinimasis šunims dažnai rodo esamą medicininę problemą, o ne paprastą elgesio pokytį. Dažnos priežastys yra cukrinis diabetas, lėtinė inkstų liga, Kušingo liga, gimdos infekcija nesterilizuotoms patelėms, kepenų funkcijos sutrikimai ir tam tikri vaistai.
Padidėjęs gėrimas ir šlapinimasis šunims dažnai rodo esamą medicininę problemą, o ne tik elgesio pokytį.
Šios būklės gali sutrikdyti skysčių pusiausvyrą, cukraus kiekio kraujyje reguliavimą arba hormonų kontrolę, todėl organizmas išskiria daugiau vandens. Kai kurie šunys kompensuoja gerdami daugiau, kad pakeistų netenkamą skysčių kiekį, o kiti praranda gebėjimą koncentruoti šlapimą.
Taip pat gali prisidėti skausmas, karščiavimas ir didelis natrio vartojimas. Vyresniems šunims palaipsniui atsirandantys pokyčiai reikalauja ypatingo dėmesio. Kruopštus pradžios laiko, apetito, svorio ir energijos lygio įvertinimas padeda susiaurinti galimas priežastis.
Ankstyvas atpažinimas padeda laiku suteikti pagalbą ir užkirsti kelią ligos progresavimui.
Ką veterinarai patikrina pirmiausia vizito metu
Apsilankymo metu veterinarijos gydytojas pirmiausia patvirtina, ar šuo iš tiesų gamina pernelyg daug šlapimo ir neįprastai daug geria. Tuomet surenkama tikslinga anamnezė apie simptomų trukmę, staigią ar laipsnišką pradžią, mitybą, vartojamus vaistus, svorio pokyčius, apetitą ir energijos lygį.
Klinicistas taip pat klausia apie šlapinimosi nelaimes namuose, šlapinimąsi naktį, vandens prieinamumo pokyčius ir bet kokius neseniai patirtus stresorius ar ligą. Po to atliekamas trumpas fizinis ištyrimas, daugiausia dėmesio skiriant hidratacijai, kūno būklei, dantenų spalvai, širdies ritmui, pilvo jautrumui, šlapimo pūslės dydžiui ir skausmo ar silpnumo požymiams.
Veterinarijos gydytojas gali pastebėti, ar šuo atrodo liesas, nutukęs, karščiuojantis ar vangus, nes šie požymiai padeda patikslinti problemų sąrašą. Šis pirmasis apsilankymas skirtas atskirti labiausiai tikėtinas priežastis, nustatyti skubius susirūpinimą keliančius atvejus ir nukreipti tolesnius diagnostinius veiksmus.
Kaip šlapimo tyrimai aptinka paslėptas problemas
Šlapimo tyrimas dažnai yra pirmasis laboratorinis tyrimas, naudojamas nustatyti, kodėl šuo geria ir šlapinasi pernelyg dažnai. Jis gali aptikti mažą šlapimo koncentraciją, kuri rodo, kad inkstai tinkamai nesulaiko vandens.
Jis taip pat nustato gliukozę, ketonus, baltymus, kraują, uždegimines ląsteles ir kristalus, kurių kiekvienas gali rodyti tam tikrą sutrikimą. Santykinis tankis padeda nustatyti, ar praskiestas šlapimas rodo per didelį vandens vartojimą, su hormonais susijusią ligą, ar sutrikusią inkstų funkciją.
Nuosėdų tyrimas gali atskleisti bakterijas, baltuosius kraujo kūnelius arba nuolaužas, būdingas infekcijai ar uždegimui. Įtarus infekciją, gali būti papildomai atliekamas šlapimo pasėlis.
Kartu su šuns ligos istorija ir fizinio ištyrimo duomenimis, šlapimo tyrimas padeda nustatyti tolimesnius žingsnius ir padeda klinicistams veiksmingai bei atsakingai gyvūno priežiūra besirūpinantiems žmonėms susiaurinti galimų priežasčių sąrašą.
Ką paprastai atskleidžia kraujo tyrimai
Kraujo tyrimai paprastai padeda nustatyti, ar gausus gėrimas ir šlapinimasis yra susiję su diabetu, inkstų liga, Kušingo liga, kepenų funkcijos sutrikimu arba elektrolitų disbalansu.
Veterinaras paprastai įvertina gliukozę, inkstų rodiklius, tokius kaip šlapalo azotas kraujyje ir kreatininas, kepenų fermentus, cholesterolį ir kalcį, taip pat natrį, kalį ir chloridą. Padidėjusi gliukozė gali rodyti diabetą, o padidėję inkstų žymenys gali reikšti sumažėjusią filtraciją.
Nenormalūs kepenų fermentai arba cholesterolio kiekis gali patvirtinti endokrininę ar hepatinę ligą. Elektrolitų pokyčiai gali atspindėti hormonų ar inkstų sutrikimus ir padėti susiaurinti galimų priežasčių sąrašą.
Kraujo tyrimai taip pat parodo hidratacijos būklę pagal supakuotą ląstelių tūrį ir bendrą baltymų kiekį. Rezultatai vertinami kartu su anamneze, fiziniu ištyrimu ir šlapimo tyrimo duomenimis, kad būtų galima parinkti kitą diagnostinį žingsnį ir nustatyti labiausiai tikėtinai pažeistą organizmo sistemą.
Kai staigus troškulys reikalauja skubios pagalbos
Staigus, ryškus troškulio padidėjimas gali rodyti ūmų medicininį sutrikimą, o ne laipsnišką sveikatos pokytį. Kai šuo per kelias valandas ar dienas pradeda gerti gerokai daugiau nei įprastai, skubus veterinarinis įvertinimas būtinas, jei pasireiškia vėmimas, viduriavimas, silpnumas, kolapsas, pilvo skausmas, orientacijos sutrikimas arba sumažėjęs apetitas.
Staigus troškulys šunims gali signalizuoti ūmų medicininį sutrikimą, ypač kartu su vėmimu, silpnumu ar sumažėjusiu apetitu.
Šie požymiai gali lydėti inkstų pažeidimą, cukrinį diabetą, piometrą, karščio sukeltą būklę, toksinų poveikį arba antinksčių krizę. Dehidratacija, blyškios dantenos, padažnėjęs kvėpavimas arba nesugebėjimas išlaikyti vandens organizme dar labiau didina nerimą.
Veterinaras pirmiausia įvertins hidratacijos būklę, temperatūrą, gliukozės kiekį kraujyje, inkstų rodiklius, elektrolitus ir šlapimo tyrimą. Ankstyva intervencija gali užkirsti kelią šokui, organų pažeidimui ir blogėjančiam metaboliniam disbalansui.
Gyvūnų globėjai, prižiūrintys pažeidžiamus gyvūnus, turėtų staigią polidipsiją laikyti laiko požiūriu jautria klinikine problema, o ne nepavojingu elgesio pokyčiu.
