Kačių vidurių užkietėjimas gali būti nuo lengvo ir laikino iki rimtesnės problemos požymio. Katė, kuri stengiasi tuštintis, išmatos yra mažos ir kietos arba ji visai nebesituština, iš pradžių gali prireikti paprastos pagalbos namuose. Vandens kiekio didinimas, maisto koregavimas ir judėjimo skatinimas kai kuriais atvejais gali padėti. Tačiau svarbus ir laikas, o užsitęsę simptomai reikalauja skubaus veterinarijos gydytojo dėmesio. Svarbiausia žinoti, kuriuos požymius galima saugiai stebėti, o kurių ne.
Kaip sužinoti, ar jūsų katė užkietėjusi viduriais
Kačių vidurių užkietėjimas paprastai atpažįstamas pagal retus arba visai nepasitaikančius tuštinimosi epizodus, pernelyg didelį stanginimąsi kraiko dėžėje ir mažų, sausų, kietų išmatų pasišalinimą. Pažeistos katės gali ne kartą lankytis kraiko dėžėje, tupėti ilgai stanginantis arba garsiai miaukti tuštindamosi.
Globėjai taip pat gali pastebėti retesnį išmatų pasišalinimą, pilvo diskomfortą, sumažėjusį apetitą, vangumą ar susikūprinusią laikyseną. Kai kurios katės pernelyg intensyviai laižo užpakalinę kūno dalį, o kitos už dėžės ribų palieka tik menkus išmatų kiekius.
Svarbu atskirti vidurių užkietėjimą nuo šlapinimosi sunkumų, nes abiem atvejais gali pasireikšti stanginimasis. Užsitęsę požymiai, vėmimas, ryškus skausmas ar išsipūtęs pilvas reikalauja veterinarinės apžiūros.
Dėmesingas elgesio kraiko dėžėje stebėjimas padeda laiku ir tinkamai suteikti pagalbą bei saugo katės komfortą ir sveikatą.
Ką daryti, jei katė užkietėjo viduriai namuose
Kai katei pasireiškia lengvas vidurių užkietėjimas be vėmimo, ryškaus skausmo ar išsipūtusio pilvo, palaikomoji priežiūra namuose gali padėti atkurti normalų išmatų pasišalinimą.
Katė turėtų būti laikoma ramiai, jai turėtų būti sudaryta lengva prieiga prie švarios kraiko dėžutės, o ją reikia stebėti dėl stanginimosi, sumažėjusio apetito ar vangumo. Švelnus skatinimas normaliai judėti gali padėti žarnyno motilumui.
Laikykite katę ramią, užtikrinkite lengvą prieigą prie kraiko dėžutės ir stebėkite, ar nėra stanginimosi, apetito praradimo ar vangumo.
Prižiūrėtojas taip pat turėtų peržiūrėti pastaruoju metu pasikeitusią mitybą, stresą ar rutiną, kurie galėjo prisidėti prie šios problemos.
Jei išmatos neatsiranda ilgiau nei 24–48 valandas arba jei katės būklė blogėja, reikalinga veterinarinė apžiūra.
Priežiūra namuose tinka tik lengvais atvejais ir niekada neturėtų pakeisti skubaus profesionalaus įvertinimo, kai požymiai rodo obstrukciją, dehidrataciją ar reikšmingą diskomfortą.
Pridėkite daugiau vandens į jų mitybą
Didinant vandens suvartojimą galima suminkštinti išmatas ir palengvinti tuštinimąsi užkietėjusiam katei. Globėjai turėtų namuose įrengti kelis švarius vandens šaltinius ir dažnai juos atnaujinti.
Kai kurios katės mieliau geria iš plačių, seklių dubenėlių, pastatytų toliau nuo maisto ir kraiko dėžių. Kačių fontanas taip pat gali paskatinti gerti, nes tiekia tekantį vandenį.
Drėgnas maistas gali būti teikiamas pirmenybė prieš sausą pašarą, nes su kiekvienu valgymu suteikia papildomų skysčių. Nedideliais kiekiais į konservuotą maistą galima įmaišyti vandens, kad pagerėtų jo skonis ir hidratacija. Sultinys, skirtas augintiniams, be svogūnų ar česnakų, gali būti naudojamas saikingai.
Jei katė atsisako vandens, vemia, tampa apatiška arba sunkiai tuštinasi, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Priverskite savo katę vėl judėti
Fizinis aktyvumas taip pat gali padėti skatinti žarnyno judesius ir palaikyti reguliarias tuštinimosi funkcijas užkietėjusių vidurių turinčioms katėms. Švelnios žaidimų sesijos skatina pilvo raumenų įsitraukimą, o tai gali padėti pasišalinti išmatoms.
Trumpi, dažni judėjimo epizodai yra geriau nei ilgas fizinis krūvis, ypač sėslioms ar turinčioms antsvorio katėms. Lauko meškerėlės tipo žaislai, riedantys kamuoliukai ir kontroliuojamos laipiojimo galimybės gali būti naudojami saugiai veiklai patalpose paskatinti.
Prižiūrėtojai turėtų siekti nuoseklumo, nes kasdienis judėjimas padeda palaikyti normalią virškinamojo trakto motoriką ir bendrą sveikatą. Jei katė tai toleruoja, interaktyvūs žaidimai po šėrimo gali būti ypač naudingi.
Mankšta turėtų būti rami, prižiūrima ir pritaikyta katės amžiui, judrumui bei temperamento ypatybėms. Tikslas – padidinti patogų judėjimą nesukeliant streso, nuovargio ar priešiškumo.
Kada kreiptis į veterinarą
Veterinarinė pagalba reikalinga, jei katė pakartotinai stanginasi, bet neišsituština, pasišalina tik nedidelis kiekis kietų išmatų arba pasireiškia skausmo požymiai, pilvo pūtimas, vėmimas, letargija ar sumažėjęs apetitas.
Veterinarinė pagalba reikalinga, jei katė pakartotinai stanginasi, bet neišsituština arba pasireiškia skausmas, pilvo pūtimas, vėmimas ar letargija.
Šie požymiai gali rodyti obstrukciją, dehidrataciją, sunkų vidurių užkietėjimą arba pagrindinį sisteminį sutrikimą, kuriam reikalingas skubus įvertinimas. Katės prižiūrėtojai turėtų kreiptis į veterinarą, jei vidurių užkietėjimas tęsiasi ilgiau nei 24–48 valandas, kartojasi dažnai arba pasireiškia po dubens traumos, neurologinės ligos ar vaistų vartojimo.
Veterinaras gali įvertinti hidrataciją, pilvo jautrumą ir tiesiosios žarnos užsikimšimą, o tada, jei reikia, rekomenduoti skysčius, klizmas, laisvinamuosius vaistus arba vaizdinius tyrimus.
Namų priemonės neturėtų būti tęsiamos, kai katė atrodo nesveika, negali tuštintis arba būklė blogėja. Laiku suteikta pagalba sumažina komplikacijų riziką ir padeda sveikti.
