Katės kartais gali ėsti šunų ėdalą be tiesioginės žalos, tačiau ši praktika yra mitybiškai nepilnavertė. Kačių mitybai reikia daugiau baltymų, daugiau taurino ir specifinių riebalų rūgščių, kurių šunų pašaruose nėra pakankamai. Ilgainiui šis trūkumas gali paveikti širdies veiklą, regėjimą ir bendrą sveikatą. Skirtumas nėra menkas, o pasekmės ne visada pasireiškia iš karto. Kas nutiks toliau, priklauso nuo to, kaip dažnai toks pakeitimas vyksta.
Ar katės gali valgyti šunų maistą?
Katės gali retkarčiais ėsti šunų maistą, tačiau jis nėra mitybiškai tinkamas kaip kasdienis racionas. Trumpalaikis suvartojimas paprastai nėra skubi problema, tačiau pasikartojantis šėrimas sukelia išvengiamą mitybos disbalansą.
Kačių prižiūrėtojai, maitinantys kitus, turėtų laikyti šunų maistą tik skubiu pakaitalu, kai nėra jokio kačių maisto. Šie du produktai yra skirti skirtingoms rūšims, todėl kasdieniam naudojimui jie nėra tarpusavyje keičiami.
Katė, paragavusi nedidelį kiekį, gali iš karto nepatirti jokių problemų, tačiau įprastas pasikliovimas šunų maistu laikui bėgant gali pakenkti bendrai sveikatos būklei.
Kai katei pasiūlomas šunų maistas, protinga reakcija yra kuo greičiau grįžti prie visaverčio kačių maisto ir stebėti apetitą, išmatų kokybę bei elgesį.
Veterinaro konsultacija patartina, jei katė atsisako savo įprasto maisto arba jai pasireiškia vėmimas, viduriavimas ar vangumas.
Kodėl katėms reikia taurino ir daugiau baltymų
Skirtingai nuo šunų, katėms būtinas taurinas ir santykinai didelis maistinių baltymų kiekis, nes jų metabolizmas yra prisitaikęs gauti būtinas aminorūgštis ir energiją iš gyvūninio audinio.
Taurinas palaiko tinklainės funkciją, širdies raumens veiklą, tulžies rūgščių konjugaciją ir reprodukcinę sveikatą. Kadangi katės pačios sintetina nepakankamai taurino, jo turi būti gaunama su gyvūninės kilmės ingredientais, kad būtų išvengta trūkumo.
Baltymai taip pat yra labai svarbūs ne tik kaip kalorijų šaltinis, bet ir kaip nuolatinis aminorūgščių tiekimas lieso audinio palaikymui, fermentų veiklai ir kepenų metabolizmui. Kai maiste baltymų nepakanka, katės gali netekti raumenų masės ir patirti medžiagų apykaitos stresą.
Rūpinantis katėmis, mitybos pasirinkimas, suformuluotas privalomiems mėsėdžiams, padeda išsaugoti fiziologinį stabilumą, ypač augimo, vaikingumo, laktacijos ar ligos metu.
Kaip šunų ėdalas skiriasi nuo kačių ėdalo
Šunų ėdalas yra suformuluotas atsižvelgiant į šunų fiziologiją, o ne į kačių medžiagų apykaitos poreikius, ir šie skirtumai yra esminiai. Jame paprastai yra mažiau baltymų, mažiau taurino ir mažiau arachidono rūgšties šaltinių nei kačių ėdale, nes šunys gali patys sintetinti maistines medžiagas, kurias katės turi gauti tiesiogiai su maistu.
Skiriasi ir mineralų pusiausvyra; kačių racionai yra subalansuoti taip, kad palaikytų šlapimo takų sveikatą, regą, širdies funkciją ir nuolatinę liesųjų audinių priežiūrą. Šunų formulėse dažnai naudojamos kitokios angliavandenių ir riebalų proporcijos, atspindinčios šunų virškinimo toleranciją ir energijos poreikius.
Baltymų šaltiniai, aminorūgščių profiliai ir vitaminų premiksai parenkami atsižvelgiant į didesnį šunų mitybinį lankstumą. Gyvūnus prižiūrintiems žmonėms pagrindinis skirtumas yra formulavimo paskirtis: šunų ėdalas gali būti visavertis šunims, tačiau jis nėra sukurtas taip, kad nuosekliai atitiktų kačių poreikius.
Kas nutinka, kai katės valgo šunų maistą
Kai kačių ėdalas pakeičiamas šunų ėdalu, tiesioginis poveikis dažniausiai būna ne ūmus toksiškumas, o nepilna mityba. Katė gali suėsti šunų ėdalą ir iš karto nejausti jokių negalavimų, tačiau jo sudėtyje paprastai yra mažiau baltymų, taurino, arachidono rūgšties ir paruošto vitamino A, nei kačių medžiagų apykaitai reikia.
Laikui bėgant, pakartotinis vartojimas gali lemti svorio kritimą, blogesnę raumenų būklę, prastesnę kailio kokybę ir sumažėjusią energiją. Kadangi katės yra privalomi mėsėdžiai, jų organizmas negali efektyviai kompensuoti šių trūkumų. Kai kuriems individams gali pasireikšti ir virškinimo trakto pokyčiai, pavyzdžiui, minkštesnės išmatos arba sumažėjęs apetitas.
Kačiukai, besilaukiančios katės ir katės, turinčios sveikatos problemų, yra ypač pažeidžiamos, nes jų maistinių medžiagų poreikiai yra didesni ir specifiškesni nei šunų.
Ką daryti, jei jūsų katė suėdė šunų ėdalą
Jei katė vieną kartą suėda šunų ėdalo, paprastai nereikia jokios skubios intervencijos, nebent katei pasireikštų vėmimas, viduriavimas, vangumas, pasunkėjęs kvėpavimas ar kitas staigus būklės pokytis.
Prižiūrėtojai turėtų pašalinti likusį šunų ėdalą ir kitą kartą katei pasiūlyti jos įprastą visavertį kačių racioną. Šviežio vandens visada turi būti prieinama.
Jei katė suėdė tik nedaug ir atrodo įprastai, ją stebėti kitas 24 valandas yra tinkama.
Reikėtų užkirsti kelią pakartotinei prieigai, nes šunų ėdale nėra katėms reikalingos maistinių medžiagų pusiausvyros.
Veterinaro patarimas būtinas, jei katė yra jauniklis, senyvo amžiaus, nėščia, serga diabetu ar inkstų liga, arba jei šunų ėdalo buvo suėsta pakartotinai.
Nuolatiniai simptomai, atsisakymas ėsti arba bet koks su kvėpavimu susijęs rūpestis reikalauja skubios klinikinės apžiūros.
