Kačių šlubavimas gali reikšti labai skirtingas problemas, priklausomai nuo amžiaus. Kačiukai dažnai šlubuoja po nedidelių žaidimo traumų, o suaugusios katės dažniau patiria patempimus, išnirimus ar įkandimų žaizdas. Vyresnio amžiaus katėms dažnos priežastys yra artritas ir sąnarių dėvėjimasis. Kai kurie atvejai greitai praeina, tačiau kiti gali rodyti gilesnę problemą. Požymiai gali būti subtilūs, o kiti ženklai dažnai svarbesni už patį šlubavimą.
Dažniausios priežastys, kodėl katės pradeda šlubuoti
Šlubavimas katei dažnai rodo skausmą, traumą arba uždegimą letenoje, kojoje, sąnaryje ar stubure. Dažnos priežastys yra patemptas raumuo, patempimas, įkandimo žaizda, nuplėštas nagas, svetimkūnis letenoje arba nedidelis lūžis.
Artritas taip pat gali sumažinti komfortą ir padaryti judėjimą netolygų, ypač po poilsio. Kai kurios katės trumpai šlubuoja po netikėto nusileidimo ar paslydimo ant paviršiaus.
Artritas gali padaryti judėjimą netolygų, ypač po poilsio, o kai kurios katės trumpai šlubuoja po paslydimo ar netikėto nusileidimo.
Atidus stebėtojas gali pastebėti patinimą, karštį, jautrumą ar nenorą šokinėti, lipti arba remtis koja. Kadangi katės gerai slepia diskomfortą, net ir lengvas šlubavimas vertas dėmesio.
Poilsis, ribotas aktyvumas ir laiku atliktas veterinarinis įvertinimas gali padėti nustatyti priežastį ir užkirsti kelią būklės blogėjimui. Ramus, dėmesingas reagavimas padeda sveikti ir išsaugo judrumą.
Kačiukų šlubavimo priežastys
Kačiukams šlubavimas dažnai išsivysto dėl nedidelės traumos, žaidžiant patirtų patempimų, minkštųjų audinių sumušimų arba letenos sužeidimo, pavyzdžiui, nulūžusio nago, įpjautos pado odos ar įstrigusio svetimkūnio.
Augimo plokštelės vis dar vystosi, todėl net ir nedideli smūgiai gali sukelti pastebimą diskomfortą ir saugantį galūnės naudojimą. Laikinas šlubavimas taip pat gali atsirasti po šiurkštaus žaidimo, kritimo nuo baldų ar galūnės įstrigimo pataluose arba tvoroje.
Prižiūrėtojai turėtų apžiūrėti leteną, pirštus, nagus ir koją, ieškodami patinimo, kraujavimo, šilumos ar jautrumo. Poilsis, švelnus elgesys ir greitas nedidelių žaizdų valymas dažnai padeda sveikti.
Jei šlubavimas tęsiasi ilgiau nei vieną dieną, stiprėja arba kartu pasireiškia atsisakymas remtis koja, būtina veterinarinė apžiūra, kad būtų atmūžtas lūžis, infekcija ar vystymosi sužalojimas.
Dažnos suaugusių kačių šlubavimo priežastys
Suaugusios katės dažniausiai šlubuoja dėl traumos, pavyzdžiui, patempimų, įtempimų, įkandimų, kritimų arba kai jas kliudo daiktas ar transporto priemonė.
Šie sužalojimai gali sukelti tinimą, skausmą arba sumažėjusį apkrovimą viena galūne. Taip pat dažnos letenų problemos, įskaitant nuplėštus nagus, pradūrimus, įstrigusius svetimkūnius ir pūlinius, kurios gali apsunkinti vaikščiojimą.
Sąnarių arba minkštųjų audinių uždegimas gali atsirasti po perkrovos, staigaus šuolio arba šiurkštaus žaidimo.
Rečiau šlubavimas rodo lūžį arba išnirimą, kuriam reikia skubaus veterinarinio įvertinimo.
Pastabūs globėjai turėtų atkreipti dėmesį, kuri koja pažeista, ar šlubavimas yra nuolatinis ir ar katė priešinasi prisilietimui.
Švelnus poilsis ir savalaikis apžiūrėjimas padeda išsaugoti komfortą, palaikyti gijimą ir parinkti tinkamą gydymą.
Kodėl vyresnio amžiaus katės dažniau šlubuoja
Vyresnio amžiaus katės dažnai šlubuoja lengviau, nes natūralus senėjimas gali sukelti artritą, sumažėjusį raumenų palaikymą ir sustingimą, dėl kurių judėti tampa mažiau patogu.
Laikui bėgant sąnarių kremzlė gali dėvėtis, judrumas gali sulėtėti, o nedidelės traumos gali gyti lėčiau, todėl menkas patempimas gali užsitęsti. Vyresnio amžiaus katės taip pat linkusios netekti liesos raumenų masės, o tai sumažina atramą aplink klubus, pečius ir kelius.
Dėl to lipimas, šokinėjimas ar nusileidimas gali sukelti didesnę apkrovą jau jautrioms struktūroms. Namų paviršiai, įlipimas į kraiko dėžę ir įprastas žaidimas tuomet gali išryškinti diskomfortą, kuris anksčiau buvo paslėptas.
Švelnus stebėjimas, nuosekli rutina ir palaikantis elgesys padeda globėjams anksti pastebėti pokyčius ir reaguoti ramia, praktiška priežiūra, kuri saugo komfortą ir išsaugo orumą.
Kai katei šlubuoja, reikia kreiptis į veterinarą
Katė, kuri staiga negali remtis ant kojos, turi akivaizdų patinimą, klykteli palietus arba šlubuoja ilgiau nei dieną ar dvi, turėtų būti apžiūrėta veterinarijos gydytojo.
Skubus įvertinimas taip pat būtinas, jei galūnė laikoma nenatūralioje padėtyje, katė yra vangia, karščiuoja, atsisako ėsti arba letena atrodo įpjauta, karšta ar kraujuoja.
Skubus įvertinimas būtinas, jei galūnė yra nenormali, katė yra vangia, karščiuoja, atsisako ėsti arba letena yra įpjauta, karšta ar kraujuoja.
Trauma, lūžiai, įkandimų žaizdos ir sąnario infekcija be gydymo gali greitai pablogėti.
Net ir lengvas šlubavimas yra priežastis atkreipti dėmesį, jei jis atsirado po kritimo, eismo įvykio ar žinomo toksino poveikio.
Kol bus suteikta pagalba, reikėtų apriboti aktyvumą ir laikyti katę patalpose.
Švelnus stebėjimas yra tinkamas, tačiau skausmo, nuolatinio silpnumo ar blogėjančios eisenos niekada nereikėtų ignoruoti.
