Šuo, kuris kosėja taip, lyg dustų, gali kelti nerimą, o priežastis ne visada būna paprasta. Veislyno kosulys yra viena dažnų galimybių, tačiau kvėpavimo takų dirginimas, trachėjos kolapsas ir širdies ligos gali sukelti panašius garsus. Kai kurie atvejai išlieka lengvi, o kiti rodo rimtesnę problemą. Svarbiausia yra pastebėti lydinčius požymius, nes tai, kas iš pradžių atrodo įprasta, gali greitai pakeisti situacijos skubumą.
Kodėl jūsų šuo skamba taip, lyg dustų
Šuo, kuris skamba tarsi springtų, dažnai patiria stiprų, pasikartojantį kosulį, kurį sukelia dirginimas arba obstrukcija kvėpavimo takuose. Šis garsas gali reikšti ryklės, trachėjos ar bronchų uždegimą, kai susiaurėję takai sustiprina kiekvieną kosulio priepuolį.
Sausi, lojantys arba springimą primenantys garsai gali pasireikšti, kai šuo bando pašalinti sekretus, dulkes ar svetimkūnį. Sugriuvusi trachėja, padidėjusi širdis, alerginis dirginimas arba trumpas kvėpavimo takų spazmas taip pat gali sukelti tą patį nerimą keliantį garsą.
Globėjai turėtų stebėti kvėpavimo pastangas, dantenų spalvą, apetitą ir tai, ar kosulys stiprėja fizinio aktyvumo metu arba spaudžiant kaklą. Užsitęsę epizodai, silpnumas ar distresas reikalauja skubios veterinarinės apžiūros, kad būtų nustatyta priežastis ir apsaugotas šuns komfortas bei saugumas.
Veislyno kosulys: požymiai, sukėlėjai ir plitimas
Kennelio kosulys yra užkrečiama kvėpavimo takų liga, dažniausiai sukelianti sausą, stiprų, kimų kosulį, neretai po kosulio priepuolių pasireiškiant atkosėjimui ar springimui.
Šunims taip pat gali būti sloga, lengvas čiaudulys, ašarojančios akys ar nedidelis karščiavimas, nors daugelis išlieka žvalūs ir aktyvūs.
Ši būklė dažnai išprovokuojama dėl buvimo perpildytose, blogai vėdinamose vietose, tokiose kaip gyvūnų apgyvendinimo įstaigos, prieglaudos, dienos priežiūros centrai ir šunų parkai.
Perpildytos, blogai vėdinamos vietos, tokios kaip gyvūnų apgyvendinimo įstaigos, prieglaudos ir šunų parkai, dažnai išprovokuoja kennelio kosulį.
Ji plinta oro lašeliais, per bendrus dubenėlius, užterštus paviršius ir tiesioginį kontaktą snukis į snukį.
Užsikrėtimo tikimybė didesnė, kai šunys patiria stresą, yra nepakankamai paskiepyti arba laikomi greta užsikrėtusių gyvūnų.
Dauguma atvejų yra savaime praeinantys, tačiau užsitęsęs kosulys gali būti priežastis veterinarinei apžiūrai, siekiant sumažinti plitimą ir padėti sveikti.
Kitos į užspringimą panašaus šuns kosulio priežastys
Ne kiekvienas kosulio priepuolis, kuris skamba tarsi springimas ar užspringimas, yra sukeltas šunų kosulio. Kitos galimybės apima gerklės sudirginimą dėl dulkių, dūmų ar žiedadulkių, kurie gali sukelti sausą, pasikartojantį kosulį.
Trachėjos kolapsas gali sukelti šiurkštų, žąsinį primenantį garsą, ypač mažų veislių šunims. Širdies liga gali lemti kosulį dėl skysčių kaupimosi arba kvėpavimo takų spaudimo pokyčių. Pneumonija, grybelinės infekcijos ir parazitai taip pat gali dirginti kvėpavimo takus ir pakeisti kvėpavimo garsus.
Įstrigęs svetimkūnis burnoje, gerklėje arba viršutiniuose kvėpavimo takuose gali sukelti springimo ir kosulio judesius. Gerklų paralyžius gali susilpninti kvėpavimo takų kontrolę ir padaryti rijimą ar kvėpavimą triukšmingą.
Kruopštus kosulio garso, dažnio ir pasireiškimo laiko stebėjimas padeda veterinarui įvertinti situaciją ir priimti tinkamus priežiūros sprendimus.
Kada šuns kosulys reikalauja skubios veterinarinės pagalbos
Skubi veterinarinė pagalba būtina, kai kosulys pasireiškia kartu su pasunkėjusiu kvėpavimu, melsvomis arba išblyškusiomis dantenomis, griūtimi, stipriu vangumu, pasikartojančiu springimu arba nesugebėjimu ryti, nes šie požymiai gali rodyti kvėpavimo takų obstrukciją, kvėpavimo nepakankamumą arba reikšmingą širdies ir plaučių ligą.
Nuolat besitęsiantis kosulys, kuris sparčiai blogėja, sukelia kraujavimą arba pasireiškia po įtariamo toksinų poveikio, taip pat reikalauja skubaus įvertinimo. Kosulio, lydimo karščiavimo, dehidratacijos, išpūsto pilvo ar ryškaus skausmo, nereikėtų stebėti namuose.
Nuolat besitęsiantis kosulys, kuris sparčiai blogėja, sukelia kraujavimą arba pasireiškia po toksinų poveikio, reikalauja skubaus veterinarinio įvertinimo.
Jauniems, vyresnio amžiaus ar mediciniškai pažeidžiamiems šunims net ir vidutinio sunkumo kvėpavimo sutrikimas gali greitai tapti gyvybei pavojingas. Prižiūrintieji turėtų kuo labiau sumažinti fizinį krūvį, stresą ir kuo skubiau nugabenti gyvūną į veterinarijos kliniką arba skubios pagalbos ligoninę.
Laiku imantis veiksmų galima padėti išsaugoti kvėpavimo takų praeinamumą, deguonies tiekimą ir bendrą stabilumą, kartu užkertant kelią išvengiamam būklės blogėjimui.
Kaip veterinarai diagnozuoja ir gydo tai
Veterinarai paprastai pradeda nuo išsamios anamnezės, įskaitant kosulio trukmę, jį provokuojančius veiksnius, užsikrėtimo riziką, vakcinacijos statusą ir bet kokius lydinčius požymius, tokius kaip išskyros iš nosies, karščiavimas, fizinio krūvio netoleravimas ar apalpimas.
Po to atliekamas fizinis ištyrimas, ypatingą dėmesį skiriant plaučių garsams, kvėpavimo takų dirginimui, širdies ritmui, hidratacijai ir temperatūrai.
Diagnostiniai tyrimai gali apimti krūtinės rentgenogramas, bendrą kraujo tyrimą, infekcinių ligų tyrimus ir, kai reikia, kvėpavimo takų mėginių paėmimą arba echokardiografiją.
Gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Lengvas veisyklinis kosulys dažnai praeina taikant poilsį, kosulio kontrolę ir ribojant sąlytį su kitais šunimis.
Bakterinės, parazitinės, širdinės ar uždegiminės priežastys reikalauja tikslinio gydymo, pavyzdžiui, antimikrobinių vaistų, antiparazitinio gydymo, bronchodilatatorių ar vaistų nuo širdies ligų.
Sunkus kvėpavimo pasunkėjimas reikalauja nedelsiamo įsikišimo ir deguonies terapijos.
