Kačių čiaudulys gali turėti kelias priežastis, o simptomų pobūdis dažnai suteikia užuominų. Lengvas peršalimas gali sukelti varvančias išskyras ir mažą energijos lygį, o alergijos gali lemti skaidrias nosies išskyras ir snukio trynimą. Virusinės infekcijos gali būti rimtesnės, ypač jei išskyros tirštėja arba sumažėja apetitas. Dauguma epizodų būna nesunkūs, tačiau pasikartojantis čiaudulys reikalauja dėmesio. Svarbiausia yra žinoti, kurie požymiai rodo paprastą sudirginimą, o kurie – į ką nors rimtesnio.
Dažnos kačių čiaudėjimo priežastys
Katės čiaudi dėl kelių dažnų priežasčių, įskaitant lengvus dirgiklius, alergijas, viršutinių kvėpavimo takų infekcijas ir, rečiau, dantų ar nosies problemas.
Dulkės, kvepalai, dūmai, kraiko dalelės ir valymo purškalai gali sukelti trumpą refleksą. Sezoninės arba aplinkos alergijos taip pat gali dirginti nosies gleivinę, ypač jautrioms katėms.
Virusinės ar bakterinės infekcijos gali sukelti pasikartojantį čiaudulį, kai uždegimas apima viršutinius kvėpavimo takus. Kai kuriais atvejais svetimkūnis nosyje arba dantų šaknų liga gali prisidėti prie nuolatinio čiaudėjimo.
Vienas čiaudulys paprastai nekelia nerimo, tačiau dažni epizodai reikalauja dėmesio. Kruopštus modelio, poveikio ir bendros savijautos stebėjimas padeda tinkamai suteikti pagalbą ir laiku kreiptis dėl veterinarinės apžiūros, kai to reikia.
Peršalimo simptomai, kurie dažnai pasireiškia po čiaudulio
Kai čiaudėjimas yra peršalimo ar viršutinių kvėpavimo takų infekcijos dalis, jį dažnai lydi tokie požymiai kaip varvanti nosis, ašarojančios arba apšerpetojusios akys, lengvas nosies užgulimas, sumažėjęs apetitas ir sumažėjęs energijos kiekis.
Šie požymiai paprastai rodo nosies ertmių ir gerklės dirginimą bei uždegimą. Katė gali skambėti užsikimšusi, kvėpuoti triukšmingai arba daryti pertraukas prausdamasi dėl diskomforto. Gali pasireikšti lengvas karščiavimas, nors jis ne visada būna.
Prižiūrėtojai turėtų stebėti maisto ir vandens suvartojimą, nes dėl ligos gali sumažėti susidomėjimas abiem. Poilsis, šiluma ir lengva prieiga prie kraiko dėžučių bei maisto gali padėti pasveikti.
Jei simptomai tęsiasi, blogėja arba pasireiškia apsunkintas kvėpavimas, būtina skubi veterinarinė pagalba.
Požymiai, kad jūsų katė gali turėti alergijų
Alergijos katėms dažnai sukelia pasikartojantį čiaudulį, kartu su skaidriomis išskyromis iš nosies, ašarojančiomis akimis ir lengvu niežuliu veido, ausų ar odos srityje.
Pažeistos katės gali trinti snukį, kasyti nosį letena arba dažniau praustis, ypač po kontakto su dulkėmis, žiedadulkėmis, pelėsiais, kvepalais ar kraiko priedais. Simptomai dažnai pasireiškia protarpiais ir gali sumažėti pašalinus dirgiklį.
Kai kurioms katėms taip pat atsiranda lengvas kosulys arba odos paraudimas, tačiau daugelis iš jų išlieka žvalios, aktyvios ir besidominčios maistu. Kruopštus dirgiklių stebėjimas gali padėti globėjams nustatyti priežastį.
Jei požymiai išlieka, stiprėja arba trikdo savijautą, veterinaras turėtų apžiūrėti katę, kad patvirtintų alergijas ir rekomenduotų priemones, kurios saugiai sumažina poveikį ir palengvina sudirginimą.
Kai čiaudulys gali reikšti virusą
Staigus čiaudulio epizodų padažnėjimas katei, ypač kartu su tirštomis išskyromis iš nosies, ašarojančiomis ar apsikrustijusiomis akimis, sumažėjusiu apetitu, karščiavimu ar vangumu, gali rodyti virusinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją, o ne alergiją.
Šias infekcijas dažniausiai sukelia kačių herpesvirusas arba kalicivirusas, ir jos dažnai lengvai plinta tarp kačių per bendrą oro aplinką, dubenėlius, laižymąsi ar glaudų kontaktą.
Šias infekcijas dažnai sukelia kačių herpesvirusas arba kalicivirusas, ir jos lengvai plinta per bendrą oro aplinką, dubenėlius, laižymąsi ar glaudų kontaktą.
Skirtingai nuo sezoninių alergijų, virusinė liga paprastai sukelia platesnį negalavimo vaizdą ir ryškesnį akių bei nosies uždegimą.
Lengvi atvejai vis tiek gali atrodyti nemalonūs, tačiau gali pagerėti taikant palaikomąjį gydymą, poilsį, pakankamą skysčių kiekį ir ramią aplinką.
Katėmis besirūpinantiems žmonėms naudinga stebėti simptomų pobūdį, nes virusinis čiaudulys dažnai tęsiasi ilgiau nei trumpas dirgiklio poveikis ir laikui bėgant gali paveikti daugiau nei vieną namų katę.
Kada kviesti veterinarą
Veterinarinė pagalba yra būtina, jei čiaudėjimas yra dažnas, tęsiasi ilgiau nei kelias dienas arba pasireiškia kartu su tirštomis spalvotomis išskyromis, akių patinimu, karščiavimu, prastu apetitu, ryškiu vangumu arba bet kokiais kvėpavimo sunkumais.
Šie požymiai gali rodyti infekciją, uždegimą ar kitą būklę, kuriai naudingas skubus ištyrimas. Veterinaras gali įvertinti hidrataciją, paklausyti krūtinės, apžiūrėti nosį ir akis bei nustatyti, ar reikalingi tyrimai arba gydymas.
Kačių prižiūrėtojai turėtų kreiptis pagalbos anksčiau, jei gyvūnas yra kačiukas, senyvas arba serga lėtine liga, nes jų būklė gali greitai pablogėti.
Nedidelį, retkarčiais pasitaikantį čiaudėjimą be kitų simptomų galima trumpai stebėti, tačiau blogėjimas, simptomų užsitęsimas ar sumažėjęs komfortas neturėtų būti ignoruojami.
Ankstyvas įvertinimas padeda apsaugoti sveikimo eigą ir sumažina išvengiamas komplikacijas.
