Katė, kuri nustoja ėsti ar gerti, neturėtų būti per ilgai stebima. Nors trumpas badavimas gali būti toleruojamas, daugiau nei 24 valandos be maisto ar vandens gali tapti nesaugu, ypač kačiukams, senyviems katinams ir sergančioms katėms. Dehidratacija ir kepenų apkrova gali išsivystyti greitai. Požymiai iš pradžių ne visada akivaizdūs, todėl svarbūs tolesni veiksmai.
Kiek ilgai katė gali išbūti be maisto ar vandens?
Kiek ilgai katė gali ištverti be maisto ar vandens? Sveikas suaugęs gyvūnas gali pakęsti trumpą maisto nevalgymo laikotarpį, tačiau ilgalaikis atsisakymas nėra normalus. Be maisto katė gali nusilpti per dieną ar dvi, o užsitęsęs badavimas gali apkrauti kepenis ir sumažinti energijos atsargas.
Be vandens rizika didėja greičiau; dehidratacija gali išsivystyti greitai, ypač esant šiltoms sąlygoms ar ligai. Kačiukai, senjorai ir katės, sergančios lėtinėmis ligomis, turi mažiau atsargų.
Rūpestingas globėjas turėtų stebėti apetitą, kraiko dėžės naudojimą, laikyseną ir budrumą, kartu pasirūpindamas šviežiu vandeniu ir ramia šėrimo vieta. Nedideli, pakartotiniai pažįstamo maisto pasiūlymai gali padėti palaikyti ėdimą.
Nuolatinis atsisakymas rodo, kad organizmas nebeatlieka įprastų poreikių ir vertas atidaus dėmesio.
Kada nedelsiant kreiptis į veterinarą
Nedelsdami kreipkitės į veterinarą, jei katė atsisako ėsti ar gerti ilgiau nei parą, pakartotinai vemia, yra labai mieguista, jai sunku kvėpuoti, ji griūva, atrodo jaučianti skausmą, yra išsipūtusi arba negali šlapintis ar tuštintis.
Šie požymiai gali rodyti rimtą medicininę problemą, kuriai reikia skubaus įvertinimo. Veterinaras gali nustatyti, ar problema yra skausmas, infekcija, obstrukcija, apsinuodijimas ar organų liga, ir nedelsdamas pradėti gydymą.
Šie požymiai gali reikšti rimtą problemą, kuriai reikia skubaus veterinarinio įvertinimo ir neatidėliotino gydymo.
Jei katė yra senyva, serga diabetu, labai jauna arba jau serga, kreipimosi pagalbos slenkstis turėtų būti dar žemesnis.
Jei katei bloga, nelaukite, kol būklė pagerės namuose. Nedelsdami susisiekite su veterinarijos klinika arba skubios pagalbos ligonine, laikykitės triage nurodymų ir saugiai transportuokite katę gydymui.
Dehidratacijos arba ligos įspėjamieji požymiai
Įspėjamieji dehidratacijos ar ligos požymiai katei, kuri neėda ir negeria, gali pasireikšti greitai, todėl juos reikia vertinti labai rimtai.
Sausa arba lipni burna, įdubusios akys ir oda, kuri negrįžta į vietą pakankamai greitai, gali rodyti skysčių netekimą.
Letargija, silpnumas, slėpimasis ir sumažėjęs reagavimas dažnai signalizuoja apie blogėjančią būklę.
Vėmimas, viduriavimas, padažnėjęs kvėpavimas arba akivaizdžiai greitas širdies ritmas taip pat kelia nerimą.
Blyškios, pilkšvos ar gelsvos dantenos gali rodyti sisteminę ligą.
Katė, kuri negali atsistoti, atrodo dezorientuota arba priešinasi prisilietimui, gali būti skubios pagalbos būsenoje.
Slaugytojai turėtų atidžiai stebėti gėrimo įpročius, šlapimo išsiskyrimą ir bendrą budrumą.
Saugiausia reakcija yra skubi veterinarinė apžiūra, ypač kai šie požymiai pasireiškia kartu arba laikui bėgant stiprėja.
Kodėl katės nustoja ėsti ar gerti
Katės gali nustoti ėsti ar gerti dėl daugelio priežasčių — nuo lengvo, trumpalaikio diskomforto iki rimtos medicininės ligos. Skausmas dėl dantų ligų, burnos sužalojimo, pykinimo, karščiavimo, vidurių užkietėjimo ar skrandžio sutrikimo gali sumažinti norą valgyti ir gerti.
Stresas dėl rutinos pokyčių, naujų gyvūnų, kelionių ar aplinkos sutrikdymo taip pat gali slopinti apetitą. Lėtinės būklės, tokios kaip inkstų liga, diabetas, kepenų sutrikimai, infekcija ir vėžys, gali trukdyti normaliam maisto ir skysčių vartojimui.
Vyresnės katės yra ypač pažeidžiamos, nes susilpnėjusi uoslė, artritas ir silpnumas gali padaryti valgymą mažiau patrauklų. Prie to taip pat gali prisidėti vaistų šalutinis poveikis, rijimo sunkumai arba užblokuoti kvėpavimo takai.
Kadangi priežastis gali būti ir subtili, ir sunki, nuolatinis atsisakymas ėsti ar gerti turėtų būti laikomas kliniškai reikšmingu ir reikalaujančiu skubios veterinarinės pagalbos.
Ką galite padaryti namuose dabar
Namuose prioritetas yra užtikrinti hidrataciją, mažinti stresą ir atidžiai stebėti bet kokius pablogėjimo požymius. Šviežio vandens reikėtų pasiūlyti keliose ramiose vietose, idealiai – plačiuose, švariuose dubenėliuose; kai kurios katės geriau geria iš tekančių fontanėlių.
Šlapią maistą galima šiek tiek pašildyti, kad sustiprėtų aromatas, o jei katė toleruoja, į jį galima įmaišyti nedidelį kiekį vandens. Apetito nereikėtų prievarta skatinti, tačiau mėgstamas maistas gali paskatinti ėsti.
Reikėtų sekti naudojimąsi kraiko dėže, šlapimo kiekį, vėmimą, vangumą ir kvėpavimo pokyčius. Izoliacija nuo triukšmo, kitų augintinių ir glostymo padeda išsaugoti komfortą.
Jei katė neėdė 24 valandas, negėrė 12–24 valandas arba atrodo silpna, reikėtų nedelsiant kreiptis į veterinarą.
