Perteklinis seilėtekis katėms gali reikšti daugiau nei tiesiog nešvarią smakro sritį. Dantų skausmas, burnos sužalojimas, pykinimas, infekcija ir toksinų poveikis yra tarp dažniausių priežasčių. Kai kurie atvejai būna trumpalaikiai ir nepavojingi, o kiti rodo būklę, kuriai reikia skubios veterinarinės pagalbos. Svarbiausia pastebėti, kas dar vyksta, nes svarbiausia detalė dažnai būna ne pats seilėtekis.
Kodėl mano katė taip daug varvina seilę?
Per didelis seilėtekis katėms gali atsirasti dėl įvairių priežasčių — nuo lengvo burnos dirginimo iki rimtesnės sisteminės ligos. Katė gali seilėtis, kai jaučia pykinimą, stresą, perkaitimą arba kai susiduria su nemaloniu skoniu ar kvapu.
Svetimkūniai burnoje, toksinų poveikis, viršutinių kvėpavimo takų infekcija ir rijimo sutrikimai taip pat gali paskatinti padidėjusią seilių gamybą. Kai kuriais atvejais seilėtekis rodo skausmą arba uždegimą, kuris pažeidžia burną, gerklę ar stemplę. Paveiktos katės gali liesti letena snukį, atsisakyti ėsti arba mažiau prisižiūrėti kailį.
Kadangi priežastis gali būti tiek nedidelė, tiek skubi, stebint reikėtų atkreipti dėmesį į pradžią, trukmę, elgesio pokyčius ir apetitą. Skubi veterinarinė apžiūra būtina, jei seilėtekis yra nuolatinis, staigus arba kartu pasireiškia vangumas, vėmimas ar kvėpavimo pokyčiai.
Dantų problemos, dėl kurių katės seilėjasi
Dantų ligos yra dažna kačių seilėjimosi priežastis, nes burnos skausmas ir uždegimas gali apsunkinti seilių sulaikymą arba normalų rijimą.
Gingivitas, periodontitas, lūžę dantys, dantų rezorbcija ir burnos opos gali sukelti padidėjusį seilėtekį. Pažeistos katės dažnai ėda lėčiau, renkasi vieną burnos pusę arba kramtydamos numeta maistą.
Nemalonus burnos kvapas, paraudusios dantenos, letenų kišimas prie burnos ir nenoras praustis gali būti kartu su seilėjimusi. Dantų ir dantenų apžiūra padeda nustatyti matomą uždegimą, likusias šaknų dalis ar pažeistą emalį.
Svarbi yra dantų apžiūra, nes negydoma burnos liga gali sustiprinti diskomfortą ir sumažinti apetitą.
Švelnus elgesys, reguliari dantų priežiūra ir laiku suteiktas veterinarinis gydymas padeda palaikyti burnos komfortą ir mažina nereikalingą seilių kaupimąsi.
Medicininės būklės, lemiančios katės seilėtekį
Medicininiai sutrikimai taip pat gali sukelti katėms seilėtekį, sutrikdydami rijimą, dirgindami burną ar gerklę arba sukeldami pykinimą.
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos gali padidinti seilių kiekį dėl nosies užgulimo, kvėpavimo per burną ir gerklės diskomforto.
Virškinamojo trakto ligos, kepenų ligos, inkstų ligos ir pankreatitas gali sukelti pykinimą ir padidėjusį seilėtekį.
Neurologiniai sutrikimai gali susilpninti rijimo refleksus, dėl to seilės kaupiasi ir išteka iš burnos.
Toksinių medžiagų poveikis, įskaitant tam tikrus augalus, valiklius ar vaistus, gali sukelti staigų seilėtekį ir burnos dirginimą.
Metabolinės ir sisteminės ligos gali sutrikdyti seilių kontrolę arba sukelti silpnumą, kuris trukdo normaliai ryti.
Kiekvienu atveju seilėtekis atspindi pagrindinę problemą, o ne atskirą sutrikimą.
Kruopštus lydinčių požymių, tokių kaip apetito pokyčiai, vėmimas, vangumas ar pakitęs elgesys, stebėjimas padeda susiaurinti priežastį ir parinkti tinkamą priežiūrą.
Kai katė seilėjasi, kada reikia apsilankyti pas veterinarą
Veterinarinis įvertinimas yra būtinas, kai seilėtekis yra staigus, nuolatinis arba lydimas kitų nenormalių požymių. Susirūpinimą kelia, jei katė vemia, jai sunku ryti, yra veido patinimas, ji letenomis liečia burną, iš burnos sklinda blogas kvapas, yra kraujavimas, vangumas, apetito stoka arba kvėpavimo sutrikimas.
Šie požymiai gali rodyti burnos traumą, toksinų poveikį, infekciją, svetimkūnį ar organų ligą ir reikalauja skubaus įvertinimo. Jaunoms ir vyresnėms katėms reikia skirti ypatingą dėmesį, nes jų būklė gali greitai blogėti.
Veterinarijos gydytojas gali apžiūrėti burną, įvertinti hidrataciją, peržiūrėti galimus sąlyčius su pavojingomis medžiagomis ir prireikus rekomenduoti diagnostinius tyrimus. Delsti kreiptis pagalbos gali lemti skausmo, dehidratacijos ar sisteminės ligos progresavimą.
Jei kyla abejonių, skubus profesionalus įvertinimas yra saugiausias pasirinkimas katei ir jos prižiūrėtojui.
Kaip padėti namuose seilėjančiai katei
Namuose priežiūra turėtų būti sutelkta į katės komforto palaikymą, kartu kiek įmanoma mažinant papildomą burnos sudirginimą. Rami, šilta poilsio vieta padeda sumažinti stresą ir palaiko sveikimą.
Šviežio vandens visada turi būti, o seklūs dubenėliai gali būti patogesni, jei gerti sunku. Minkštas, prėskas maistas gali būti siūlomas, jei katė nori ėsti, tačiau priverstinis šėrimas turėtų būti vengtinas.
Šviežio vandens visada turi būti, o seklūs dubenėliai gali padėti, jei gerti sunku.
Burną ir smakrą galima švelniai nuvalyti drėgnu skudurėliu, kad nuo seilių neatsirastų odos sudirginimas. Toksiški augalai, chemikalai ir kieti graužimo daiktai turėtų būti pašalinti iš pasiekiamos vietos.
Bet kokie geriamieji vaistai turėtų būti duodami tik taip, kaip nurodė veterinaras. Jei seilėjimasis stiprėja, mažėja apetitas arba pakinta kvėpavimas, reikia kuo skubiau kreiptis į veterinarą.
