Žiema šunų letenas veikia kelio druska, ledu ir šaltu grindiniu. Šios sąlygos gali išsausinti letenų pagalvėles, sukelti dirginimą ir sulaikyti drėgmę tarp pirštų. Nedideli sužalojimai gali atsirasti dar prieš juos pastebint. Apsauga yra svarbi, tačiau veiksmingiausias būdas priklauso nuo šuns, pasivaikščiojimo ir paviršiaus. Kelios praktiškos priemonės gali sumažinti riziką ir padėti išlaikyti letenas patogias visą sezoną.
Kodėl šunų letenoms reikia apsaugos žiemą
Šunų letenoms reikia apsaugos žiemą, nes šaltas paviršius, ledas ir ledo tirpinimo cheminės medžiagos gali sudirginti ar sužeisti odą, ypač ilgai būnant lauke.
Letenos pagalvėlės yra jautrios, o žiemos sąlygos gali sumažinti lankstumą, padidinti skilinėjimą ir padaryti vaikščiojimą nepatogų. Maži tarpai tarp pirštų gali sulaikyti drėgmę, kuri vėliau užšąla ir papildomai apkrauna audinius. Aštrus ledas taip pat gali sukelti nedidelius įpjovimus ar nubrozdinimus.
Žiema gali įskelti letenų pagalvėles, tarp pirštų įkalinti šąlančią drėgmę ir palikti šunis nepatogiai jaustis ant slidžios dangos.
Tiems, kurie prižiūri šunis, profilaktinė priežiūra yra paprasta: per didelius šalčius ribokite buvimą lauke, po pasivaikščiojimų nusausinkite letenas ir, jei tinka, apsvarstykite apsauginę avalynę arba balzamą.
Reguliari apžiūra padeda anksti pastebėti paraudimą, tinimą ar jautrumą. Taikant paprastas atsargumo priemones, dauguma šunų gali išlikti aktyvūs ir jaustis patogiai visą žiemą, išvengiant nereikalingų letenų problemų.
Kaip kelių druska kenkia šunų letenoms
Kelių druska gali pakenkti šunų letenoms, nes, patekdama ant odos, ją dirgina ir pablogina jau esamus smulkius įbrėžimus ant pagalvėlių.
Natrio chloridas ir kiti ledo tirpinimo junginiai iš paviršiaus ištraukia drėgmę, todėl audiniai tampa sausi, sudirgę ir labiau linkę skilinėti.
Kai šuo eina per apdorotą dangą, kristalai gali įstrigti suminkštėjusioje odoje ir sukelti deginimo pojūtį, dėl kurio gali prasidėti šlubavimas arba pakartotinis laižymas.
Kai kuriuose produktuose taip pat yra priedų, kurie sustiprina dirginimą.
Šaltu oru smulkios žaizdelės gali stipriau perštėti ir gyti lėčiau.
Gyvūnais besirūpinantys asmenys po buvimo lauke turėtų stebėti, ar neatsirado paraudimas, patinimas arba jautrumas.
Kruopšti letenų apžiūra padeda anksti pastebėti diskomfortą, kad būtų galima ramiai ir laiku pasirūpinti, kol nedidelis sudirginimas netapo rimtesne problema.
Kaip išvengti ledo susikaupimo tarp pirštų
Nedidelis drėgmės kiekis gali greitai virsti susikaupusiu ledu tarp pirštų, ypač pasivaikščiojus per sniegą ar šlapdribą. Atidus apžiūrėjimas po kiekvieno išėjimo padeda pastebėti gumulus, kol jie nesukietėjo.
Švelniai atskiriant pirštus švariais pirštais galima pašalinti įstrigusį sniegą nepatraukiant odos. Pėdų pagalvėlių ir tarppirščių nusausinimas minkštu rankšluosčiu sumažina likusią drėgmę.
Jei ledas jau susidaręs, trumpas kontaktas su drungnu vandeniu gali saugiai jį atlaisvinti; karšto vandens reikėtų vengti. Taip pat gali padėti perteklinių plaukų tarp pirštų nukirpimas, nes tai gali sumažinti jų kaupimąsi.
Reguliarus dėmesys po buvimo lauke padeda užtikrinti komfortą, išlaikyti judrumą ir sumažinti sudirginimą. Tuo besirūpinantys asmenys gali tai laikyti įprasta higienos procedūra, ypač per pakartotinius žiemos pasivaikščiojimus.
Geriausi būdai apsaugoti šuns letenas žiemą
Apsauginės priemonės gali gerokai sumažinti žiemos letenų sužeidimų riziką, ypač kai yra sniego, ledo, druskos ir šalto grindinio. Gerai priglundantys šunų batai suteikia tiesioginį barjerą nuo nutrynimų, cheminio dirginimo ir šiluminio streso.
Šunų batai geriausiai apsaugo nuo žiemos letenų sužeidimų, kuriuos sukelia sniegas, ledas, druska ir šaltas grindinys.
Kai batai nėra toleruojami, plonas letenų balzamas gali sumažinti trintį ir apriboti sąlytį su nuo apledėjimo naudojamomis medžiagomis. Pasivaikščiojimai turėtų būti trumpinami smarkaus oro metu, o maršrutai parenkami valomais, apdorotais arba mažiau abrazyviniais paviršiais.
Gyvūnų augintojai taip pat turėtų reguliariai tikrinti, ar priemonės gerai priglunda, nes laisva įranga gali trinti, o per ankšta – riboti kraujotaką. Palaipsnis gyvūno mokymas priimti apsaugines priemones gerina jų naudojimą ir komfortą.
Šunims, kurių oda jautri arba kurių letenos anksčiau buvo pažeistos, reikalingas papildomas atsargumas, o veterinarinė konsultacija gali būti tinkama.
Kaip prižiūrėti letenas po pasivaikščiojimų
Po kiekvieno žieminio pasivaikščiojimo letenas reikėtų nedelsiant patikrinti, ar nėra suspausto sniego, ledo, druskos, purvo ar smulkių nubrozdinimų.
Drėgna šluoste arba drungnu vandeniu galima pašalinti dirgiklius nuo pagalvėlių ir tarp pirštų. Tuomet pėdas reikėtų kruopščiai nusausinti, ypač atkreipiant dėmesį į vietas, kur gali užsilikti drėgmė ir sukelti įtrūkimus ar diskomfortą.
Jei kailis ilgas, jį galima atsargiai pakirpti, kad mažiau kauptųsi ledas ir nešvarumai. Letenų pagalvėlės turėtų būti apžiūrėtos dėl paraudimo, patinimo ar kraujavimo, nes šie požymiai gali reikšti, kad reikalinga veterinaro pagalba.
Jei rekomenduojama, galima patepti plonu apsauginiu balzamu. Reguliari priežiūra po pasivaikščiojimo mažina dirginimą, padeda išsaugoti odos vientisumą ir palaiko komfortą nuolat veikiant žiemos sąlygoms.
