Šunų vėmimas gali būti nereikšmingas, pavienis reiškinys arba rimtesnės ligos požymis. Vienas epizodas po to, kai šuo ėda per greitai arba prisiėda iš šiukšlių, gali praeiti be gydymo. Pasikartojantis vėmimas, kraujas, vangumas, pilvo skausmas ar atsisakymas gerti rodo didesnės rizikos problemą. Sunkumas yra nustatyti, kur ta riba, ir požymiai ne visada būna akivaizdūs.
Kas sukelia šunų vėmimą?
Šunų vėmimą gali sukelti labai įvairios priežastys – nuo nedidelio mitybinio apsirikimo iki rimtos medicininės ligos. Sugedusio maisto, svetimkūnių, toksinų ar staigaus mitybos pakeitimo suvartojimas gali sudirginti skrandį ir sukelti vėmimą.
Šunų vėmimą gali sukelti sugedęs maistas, toksinai, svetimkūniai arba staigūs mitybos pokyčiai.
Infekciniai veiksniai, įskaitant virusinius, bakterinius ir parazitinius sukėlėjus, gali pažeisti virškinamąjį traktą. Sisteminiai sutrikimai, tokie kaip pankreatitas, inkstų liga, kepenų liga, endokrinopatijos ir medžiagų apykaitos sutrikimai, taip pat gali pasireikšti vėmimu.
Kai kuriais atvejais prie vėmimo gali prisidėti skausmas, stresas, judesio sukeliamas pykinimas ir vaistai. Obstrukcija, pilvo pūtimas ir skrandžio ar žarnyno uždegimas yra svarbios struktūrinės priežastys.
Kadangi vėmimas yra požymis, o ne diagnozė, norint nustatyti pagrindinį sutrikimą ir užtikrinti tinkamą pagalbą paveiktiems gyvūnams, būtina kruopšti anamnezė, fizinis ištyrimas ir tiksliniai tyrimai.
Kada šuns vėmimas paprastai yra nekenksmingas?
Kai kuriais atvejais šunų vėmimas yra trumpalaikis, vienkartinis ir susijęs su nedidele, savaime praeinančia priežastimi, pavyzdžiui, per greitu valgymu, lengvu netinkamu maistu ar laikinu skrandžio sutrikimu.
Tokiose situacijose epizodas gali įvykti vieną kartą, po to šuo grįžta prie įprasto apetito, elgesio ir hidratacijos. Retkarčiais vėmimas taip pat gali pasireikšti po laikino maisto pakeitimo, lengvo supimo kelionės metu ar prarijus žolės.
Kai skrandis jau būna ištuštėjęs, o šuo išlieka žvalus, jaučiasi gerai ir gali išlaikyti vandenį, toks įvykis dažnai laikomas nesudėtingu.
Gyvūnais besirūpinantys asmenys turėtų ramiai stebėti, sudaryti galimybę gauti nedidelius kiekius vandens ir stebėti, ar simptomai nepasikartoja. Vienas lengvas epizodas be kitų pakitimų paprastai yra gerybinis ir gali praeiti be gydymo.
Ženklai, kad jūsų šuns vėmimas yra rimtas
Susirūpinimą keliantis vėmimas tampa rimtesnis, kai jis yra kartotinis, smarkus, arba jį lydi letargija, pilvo skausmas, viduriavimas, karščiavimas, dehidratacija, silpnumas ar apetito praradimas.
Tulžies ar kraujo priemaišos, tamsi kavos tirščių spalvos medžiaga ar vėmalai su pašaliniais objektais rodo galimą virškinamojo trakto pažeidimą arba obstrukciją.
Išsipūtęs pilvas, vėmimo judesiai be vėmalų pasišalinimo arba akivaizdus diskomfortas liečiant rodo skubios pagalbos lygio ligą.
Vėmimas šuniukams, senyviems šunims ar gyvūnams, sergantiems lėtine liga, nusipelno didesnio dėmesio, nes jų atsargos yra ribotos ir būklė gali greitai blogėti.
Svorio kritimas, blyškios dantenos, gausus seilėtekis, kolapsas ar neurologiniai požymiai taip pat didina susirūpinimą.
Nuolatinis vėmimas po toksinų, sugedusio maisto ar vaistų poveikio padidina sisteminės ligos tikimybę.
Aiškus šių požymių atpažinimas padeda užtikrinti skubų, rūpestingą stebėjimą ir savalaikį profesionalų įvertinimą.
Ką daryti, jei jūsų šuo vemia
Po to, kai šuo vemia, pirmasis žingsnis yra įvertinti epizodų dažnumą, išvaizdą ir su tuo susijusius požymius. Gali būti užfiksuotas vienkartinis epizodas, tada gyvūnui galima leisti ramiai pabūti ir po trumpo poilsio pasiūlyti vandens mažais kiekiais.
Maistas dažnai trumpam sulaikomas, o jei daugiau vėmimo nepasireiškia, vėliau jis vėl siūlomas švelniai, lengvai virškinama porcija. Reikėtų patikrinti aplinką, ar nėra prieigos prie šiukšlių, žaislų, augalų, chemikalų ar nepažįstamo maisto.
Maistą galima trumpam sustabdyti, o jei vėmimas nepasikartoja, vėliau vėl pasiūlyti švelnią, lengvai virškinamą porciją.
Vaistų negalima duoti, nebent taip anksčiau nurodė veterinaras. Per kelias artimiausias valandas galima stebėti išmatas, apetitą, energijos lygį ir hidrataciją.
Tikslūs užrašai apie laiką, išvemto turinio pobūdį ir neseniai buvusias ekspozicijas padeda globėjams pateikti naudingą informaciją ir priimti tvarkingus, pagrįstus sprendimus.
Kada nedelsiant kreiptis į veterinarą
Nedelsiant reikalinga veterinarinė pagalba, jei vėmimas kartojasi, yra stiprus ar jame yra kraujo, jei pasireiškia pilvo skausmas, ryškus letargijos būklė, kolapsas, išsipūtęs pilvas, viduriavimas su silpnumu arba dehidratacijos požymiai.
Šie požymiai gali rodyti obstrukciją, toksinų poveikį, pankreatitą, kraujavimą ar sisteminę ligą, kurią reikia skubiai diagnozuoti. Pagalba taip pat turėtų būti skubi, kai šuo negali išlaikyti vandens, yra buvęs svetimkūnio prarijimas, jis yra labai jaunas, senyvas arba serga diabetu, inkstų liga ar kita lėtine liga.
Greitas įvertinimas leidžia stabilizuoti būklę, taikyti skysčių terapiją, atlikti tyrimus ir skirti tikslinį gydymą, kol komplikacijos dar neprogresavo.
Tie, kurie prižiūri šunis, turėtų bet kokį staigų būklės pablogėjimą laikyti skubiu, nes delsimas gali pabloginti baigtį ir sumažinti pasveikimo galimybes.
Saugiausias veiksmas yra nedelsiant susisiekti su veterinarijos gydytoju arba skubios pagalbos klinika.
