Kai katė negali šlapintis, ši situacija gali reikšti šlapimo takų užsikimšimą, medicininę skubią pagalbą, kuri gali pablogėti per kelias valandas. Požymiai iš pradžių gali atrodyti subtilūs: pakartotiniai ėjimai prie kraiko dėžės, stanginimasis, garsinis miaukimas arba labai mažai ar visai neišsiskiriantis šlapimas. Kadangi delsimas gali sukelti stiprų skausmą, inkstų pažeidimą ir gyvybei pavojingas komplikacijas, skubi veterinarinė pagalba yra būtina. Kitas žingsnis priklauso nuo to, kas sukelia obstrukciją.
Kodėl mano katė negali šlapintis?
Katė, kuri negali pasišlapinti, gali patirti rimtą šlapimo takų užsikimšimą arba kitą būklę, trukdančią normaliam šlapimo tekėjimui.
Patinams katėms kristalai, gleivės ar akmenys gali užkimšti šlaplę; bet kuriai katei uždegimas, infekcija, nervų funkcijos sutrikimas, dehidratacija ar stiprus skausmas gali sutrikdyti šlapinimąsi.
Patinams katėms kristalai ar akmenys gali užkimšti šlaplę; uždegimas, infekcija ar skausmas taip pat gali sutrikdyti šlapinimąsi.
Rečiau sužalojimas, dubens liga ar auglys gali trukdyti šlapimo pūslei ar šlapimo takams. Kai kuriais atvejais tai išsivysto dėl feline idiopatinio cistito, kuris sukelia šlapimo pūslės dirginimą be aiškios priežasties.
Kadangi šlapimas turėtų laisvai pasišalinti, net trumpas negalėjimas pasišlapinti gali tapti pavojingas gyvybei, nes kaupiasi toksinai ir didėja spaudimas.
Rūpestingi globėjai turėtų tai laikyti skubia situacija ir nedelsdami kreiptis į veterinarą, užuot laukę, kol būklė savaime pagerės.
Ankstyvas atpažinimas padeda apsaugoti katės komfortą, inkstų funkciją ir išgyvenimą.
Kokie yra šlapimo takų užsikimšimo požymiai?
Šlapimo takų užsikimšimo požymiai dažnai prasideda nuo pakartotinių apsilankymų kraiko dėžutėje, stanginimosi išsiskiriant mažai arba visai jokių šlapimo, ir dažno lytinių organų laižymo.
Pažeistos katės gali miauksėti, atrodyti neramios arba slėptis dėl diskomforto. Kai kurios įgauna susikūprinusią laikyseną, išleidžia tik kelis lašus arba šlapimo visai nepalieka. Gali būti krauju nusidažiusio šlapimo.
Didėjant spaudimui, gali sumažėti apetitas, atsirasti vėmimas, vangumas ir pilvo skausmas, rodantys blogėjančią būklę.
Sunkiais atvejais katė gali nusilpti, griūti arba rodyti kančios požymius, kurie leidžia įtarti sparčiai progresuojančią ligą.
Šie požymiai reikalauja skubaus atpažinimo, nes visiškas užsikimšimas gali tapti gyvybei pavojingas.
Atidus šių požymių stebėjimas padeda globėjams reaguoti tinkamu skubumu ir užuojauta.
Ką turėtumėte daryti nedelsiant?
Jei įtariama šlapimo takų obstrukcija, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarą, nes užsikimšimas gali tapti gyvybei pavojingas per kelias valandas.
Katę reikia be delsimo nugabenti į skubios veterinarinės pagalbos kliniką, net jei simptomai trumpam sumažėja. Ramus transportavimo narvas, kuo mažiau liesimo ir šilta antklodė gali sumažinti stresą kelionės metu.
Maisto, vandens ir naminių priemonių negalima duoti, nebent veterinaras aiškiai nurodytų kitaip.
Jei įmanoma, šeimininkas turėtų pasižymėti, kada paskutinį kartą buvo šlapinamasi, ar katė stanginasi ir ar yra elgesio pokyčių; šie duomenys gali padėti greitai įvertinti būklę.
Greitas gydymas yra būtinas, o ramūs ir ryžtingi veiksmai suteikia geriausią galimybę apsaugoti komfortą, inkstų funkciją ir gyvybę.
Užuojauta ir skubi reakcija nėra perdėtas rūpestis; tai yra atsakinga priežiūra, kai katė negali pasišlapinti.
Kas sukelia katės šlapimo takų užsikimšimą?
Kačių šlapimo takų užsikimšimai dažniausiai atsiranda tada, kai šlaplė susiaurėja arba ją užkemša uždegiminės nuosėdos, gleivės, kristalai ar maži akmenys, neleisdami šlapimui normaliai tekėti.
Daugeliui kačių pagrindinis procesas yra katinų apatinių šlapimo takų liga, kuri gali sukelti tinimą ir skausmą, dar labiau ribojantį šlapimo tekėjimą. Patinai katinai nukenčia dažniau, nes jų šlaplė yra ilgesnė ir siauresnė.
Prie šios problemos gali prisidėti stresas, dehidratacija, nutukimas ir šlapimo takų uždegimo anamnezė, nors pats užsikimšimas yra neatidėliotina būklė.
Kai kuriais atvejais kamščiai susidaro iš koncentruoto šlapimo ir nusilupusių ląstelių. Nepriklausomai nuo priežasties, rezultatas tas pats: šlapimas kaupiasi, diskomfortas didėja, o šlapimo pūslė gali pavojingai išsiplėsti.
Skubi veterinarinė pagalba yra būtina, kad būtų sumažintos kančios ir apsaugota gyvybė.
Kaip galite išvengti būsimų užsikimšimų?
Šlapimo takų užsikimšimų ateityje galima išvengti sprendžiant veiksnius, kurie skatina koncentruotą šlapimą ir šlaplės uždegimą.
Katėms naudinga mityba, didinanti suvartojamo vandens kiekį, dažnai per konservuotą maistą arba įpiltą vandenį, nes praskiestas šlapimas mažina kristalų susidarymą ir šlapimo pūslės dirginimą. Šviežio vandens turi būti keliuose vietose, o kraiko dėžės turi būti švarios, kad būtų palaikomas normalus šlapinimasis.
Svorio kontrolė, kasdienis žaidimas ir sumažintas stresas taip pat padeda sumažinti pasikartojimo riziką. Kai kuriais atvejais veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti specialią gydomąją dietą, šlapimo stebėjimą arba vaistus uždegimui ar kristalams valdyti.
Bet koks šlapinimosi pasikeitimas, dažnas stanginimasis ar miauksėjimas turėtų paskatinti nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją. Ankstyvas įsikišimas apsaugo inkstų funkciją ir padeda išvengti skausmingos, potencialiai mirtinos skubios būklės.
