Pienas savaime nėra toksiškas šunims, tačiau daugelis suaugusių šunų jo gerai nevirškina. Problema dažniausiai yra laktozė – cukrus, kurio skaidymui reikia laktazės, o po šuniukystės dauguma šunų šio fermento gamina per mažai. To pasekmė gali būti viduriavimas, dujų kaupimasis ir pilvo diskomfortas. Kai kurie šunys toleruoja mažus kiekius, tačiau jautrumas skiriasi. Tikrasis klausimas yra, kurie šunys gali jį pakelti ir kokie požymiai pasireiškia, kai jie to negali.
Ar šunys gali saugiai gerti pieną?
Pienas nėra iš prigimties toksiškas šunims, tačiau jis nėra visiems vienodai saugus. Kai kurie šunys gali toleruoti nedidelius kiekius, tačiau saugumas priklauso nuo individualaus gyvūno, duodamo kiekio ir bet kokių medicininių būklių.
Globėjai, siekiantys tinkamai pasirūpinti šunimi, turėtų laikyti pieną retu, nebūtinu skanėstu, o ne įprasta mitybos dalimi. Jei šuo yra linkęs į virškinamojo trakto jautrumą, pankreatitą, nutukimą ar serga lėtine liga, pieno reikėtų vengti, nebent veterinaras patartų kitaip.
Pienas turėtų išlikti retas skanėstas, o ne įprastas įprotis, ypač šunims, turintiems virškinimo ar lėtinių sveikatos problemų.
Grynas, nesaldintas pienas yra geresnis pasirinkimas nei aromatizuoti ar saldinti produktai, kuriuose gali būti kenksmingų priedų. Švarus vanduo išlieka tinkamiausiu pagrindiniu gėrimu.
Bet koks pieno įvedimas turėtų būti atsargus, apgalvotas ir po jo reikėtų atidžiai stebėti galimus nepageidaujamus požymius, ypač po pirmojo kartą paragavimo.
Kodėl dauguma šunų negali virškinti pieno
Daugumai šunų trūksta pakankamai laktazės – žarnyno fermento, reikalingo laktozei, pagrindiniam pieno cukrui, skaidyti. Kai laktazės aktyvumas yra mažas, laktozė nevirškinama patenka į storąją žarną, kur pritraukia vandenį į žarnyno spindį ir yra fermentuojama bakterijų.
Šis procesas gali sukelti skystas išmatas, pilvo spazmus, dujų kaupimąsi ir pykinimą. Reakcijos stiprumas priklauso nuo suvartoto kiekio ir individualaus šuns virškinimo gebėjimo, tačiau pagrindinė problema yra biologinė, o ne elgesio.
Todėl pienas daugeliui suaugusių šunų yra prastai toleruojamas, ypač kai jis duodamas kaip įprastas maistas, o ne kaip retas, nedidelis kiekis.
Rūpinantis augintiniais, protingiausia pieną laikyti potencialiu virškinamojo trakto dirgikliu, o ne mitybiškai būtinu skanėstu.
Kurie šunys yra mažiau jautrūs pienui?
Šuniukai ir kai kurie suaugę šunys, turintys didesnį laktazės aktyvumą, gali geriau toleruoti nedidelius pieno kiekius nei laktozei jautrūs šunys.
Jauni šuniukai natūraliai gamina daugiau laktazės, kad suvirškintų motinos pieną, o šio fermento kiekis dažnai sumažėja po nujunkymo. Kai kurie suaugę individai gali išlaikyti didesnį laktazės kiekį, ypač veislėse ar giminės linijose, kuriose virškinimo tolerancija yra didesnė, nors tai negarantuota.
Šunys, kuriems anksčiau nepasireiškė virškinamojo trakto sutrikimų po pieno produktų poveikio, gali būti mažiau jautrūs, tačiau ankstesnę toleranciją vis tiek reikėtų vertinti atsargiai. Mažesnės porcijos paprasto pieno yra lengviau pakeliamos nei didesni kiekiai.
Šunys, gaunantys subalansuotą mitybą ir neturintys lėtinės žarnyno ligos, taip pat gali pieną toleruoti geriau. Net ir šiems šunims pienas turėtų išlikti tik retkarčiais duodamu, ribotu maistu, o ne įprastu raciono ar kasdieniu skanėstu.
Kas nutinka, jei jūsų šuo geria pieną?
Jei šuo geria pieną, pasekmė labai priklauso nuo jo gebėjimo virškinti laktozę ir suvartoto kiekio.
Šunims, kurių laktazės aktyvumas pakankamas, po mažo kiekio gali nepasireikšti jokių akivaizdžių pokyčių, o laktozės netoleruojantiems šunims gali atsirasti virškinamojo trakto požymių, nes neįsisavintas cukrus į žarnyną pritraukia vandenį ir yra fermentuojamas bakterijų. Šis procesas dažniausiai sukelia minkštas išmatas, viduriavimą, dujų kaupimąsi, pilvo diskomfortą ir kartais vėmimą.
Riebalų kiekis taip pat svarbus, nes riebus pienas gali būti sunkiau toleruojamas ir gali didinti virškinimo sutrikimus.
Pakartotinis poveikis daugumai suaugusių šunų laktozės toleravimo nepagerina. Todėl pieną reikėtų laikyti mitybos požiūriu nereikalingu maistu, kuris kai kuriems gali būti nekenksmingas, tačiau kitiems kliniškai sutrikdantis, ypač esant jautrumui arba kai suvartojamas kiekis yra per didelis.
Ką daryti, jei pienas sukelia jūsų šuniui skrandžio sutrikimus?
Kai pienas sukelia skrandžio sutrikimą, šuniui daugiau pieno produktų duoti nereikėtų, o jo būklę reikia stebėti, atkreipiant dėmesį į požymių sunkumą ir trukmę.
Lengvi atvejai dažnai praeina taikant laikiną mitybos poilsį ir suteikiant galimybę gerti šviežio vandens. Švelni, veterinaro patvirtinta mityba gali būti pradėta duoti, jei vėmimas ir viduriavimas sumažėja, tačiau tik tada, kai skrandis jau nusiramina. Atsigavimo metu prižiūrėtojai turėtų vengti riebių skanėstų, maisto likučių nuo stalo ir naujų maisto produktų.
Jei požymiai tęsiasi ilgiau nei 24 valandas arba jei šuo atrodo vangus, dehidratuotas, jaučia skausmą ar negali išlaikyti vandens, būtina veterinarinė apžiūra. Kraujas išmatose, pakartotinis vėmimas, pilvo išsipūtimas ar kolapsas reikalauja skubaus dėmesio.
Padėti kitiems geriausiai reiškia atpažinti, kada paprastas netoleravimas tampa rimtesne virškinamojo trakto problema, kuriai reikalinga profesionali pagalba.
