Šuns įkandimas iš pradžių gali atrodyti menkas, tačiau kai kurioms žaizdoms reikia skubios medicininės pagalbos. Gilios dūrinės žaizdos, nuolatinis kraujavimas ir įkandimai į veidą, rankas, sąnarius ar lytinius organus kelia neatidėliotiną susirūpinimą. Taip pat ir įkandimai nuo nežinomų ar neskiepytų šunų, taip pat patinimas, karščiavimas ar pūliai. Žmonėms su nusilpusiu imunitetu ar prasta kraujotaka kyla papildoma rizika. Kas nutinka toliau, dažnai priklauso nuo detalių, kurias lengva pražiūrėti.
Ką daryti iškart po šuns įkandimo
Pirmasis prioritetas po šuns įkandimo yra pasitraukti į saugią vietą ir, jei įmanoma, atsiskirti nuo gyvūno.
Atsitraukus, sužeistas asmuo turėtų nejudėti ir įvertinti sužalojimo mastą. Stiprus arba nesiliaujantis kraujavimas reikalauja skubios pagalbos. Jei įkandimas yra gilus, pradūrė odą arba pažeidė veidą, rankas, sąnarius ar nukentėjo vaikas, būtina skubi medicininė apžiūra.
Asmuo turėtų stebėti šoko požymius, alpimą ar pasunkėjusį kvėpavimą ir, jiems pasireiškus, nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Jei šuo yra nežinomas, agresyvus arba neskiepytas, gali reikėti informuoti visuomenės sveikatos institucijas.
Ramus, tiesus reagavimas apsaugo sužeistąjį ir kitus. Greiti veiksmai sumažina komplikacijų riziką ir padeda laiku suteikti pagalbą.
Kaip išvalyti ir uždengti šuns įkandimą
Kai žmogus yra saugus ir stiprus kraujavimas suvaldytas, įkandimo vietą reikia nedelsiant nuplauti tekančiu vandeniu ir švelniu muilu.
Įkandimo vietą nedelsiant nuplaukite tekančiu vandeniu ir švelniu muilu, kai žmogus yra saugus ir kraujavimas sustabdytas.
Žaizdą kelias minutes reikia skalauti, kad būtų pašalinti nešvarumai, seilės ir šiukšlės. Švelnus spaudimas švaria marle gali būti naudojamas padedant nuplauti teršalus. Reikėtų vengti stipraus trynimo, nes tai gali pažeisti audinius.
Nuvalius, vietą reikia nusausinti sterilia marle arba švaria šluoste. Jei yra ir jei nėra alergijos, galima užtepti ploną antibiotikų tepalo sluoksnį.
Tada įkandimo vietą reikia uždengti steriliu, nelimpančiu tvarsčiu. Tvarstis turi būti tvirtai uždėtas, bet ne per stipriai, ir keičiamas kasdien arba anksčiau, jei sudrėksta, išsipurvina ar atsilaisvina.
Įspėjamieji šuns įkandimo požymiai, kurių reikia stebėti
Įspėjamieji požymiai po šuns įkandimo turėtų būti atidžiai stebimi, nes infekcija ir gilesnis sužalojimas gali greitai išsivystyti.
Plintantis paraudimas, didėjantis šilimas, patinimas ar stiprėjantis skausmas gali rodyti bėdą. Pūlių išskyros, nemalonus kvapas arba jautresnė tampanti žaizda taip pat reikalauja dėmesio.
Karščiavimas, šaltkrėtis, padidėję limfmazgiai arba įkandimo vietą paliekantys raudoni dryžiai rodo galimą infekciją. Nutirpimas, sunkumas judinti pažeistą vietą arba kraujavimas, kuris nesustoja, gali reikšti audinių, nervų ar kraujagyslių pažeidimą.
Jei odos kraštai prasiskyrę, įkandimas yra gilus arba žmogus atrodo silpnas ar blogai besijaučiantis, vien atidus stebėjimas nepakanka.
Padedantys kitiems turėtų dokumentuoti pokyčius, palaikyti švarą toje vietoje ir atidžiai stebėti, ar per artimiausias valandas ir dienas būklė blogėja.
Kada šuns įkandimui reikia medicininės pagalbos?
Skubios medicininės pagalbos reikia, kai šuns įkandimas yra gilus, kraujavimas nesustoja, oda yra įplyšusi arba žaizda apima veidą, plaštakas, sąnarius ar lytinius organus.
Pagalbos taip pat reikia, kai įkandimas perduria drabužius, sukelia tirpimą, riboja judesius arba sukelia stiprų skausmą.
Bet koks nežinomo, valkataujančio, neskiepyto arba keistai besielgiančio šuns įkandimas turėtų būti nedelsiant įvertintas.
Medicininė apžiūra yra skubi, jei žmogus serga diabetu, yra nusilpusio imuniteto, turi prastą kraujotaką arba lėtai gyja.
Būtina patikrinti stabligės skiepijimo būklę, o po kiekvieno nerimą keliančio kontakto turi būti įvertinta pasiutligės rizika.
Karščiavimas, didėjantis paraudimas, patinimas, pūliai arba raudonos juostos rodo infekciją ir reikalauja skubaus dėmesio.
Priežiūros teikėjai turėtų laikyti šiuos požymius laiko atžvilgiu svarbiais ir nedelsdami nukreipti žmogų pas gydytoją.
Kaip gydytojai gydo šuns įkandimo sužalojimus
Kai šuns įkandimui reikalinga medicininė priežiūra, klinicistai pirmiausia įvertina žaizdos gylį, kraujavimą, užterštumą ir infekcijos ar pasiutligės riziką.
Jie išplauna vietą steriliu fiziologiniu tirpalu, pašalina nešvarumus ir, jei reikia, pašalina pažeistus audinius. Stabligės būklė peržiūrima nedelsiant.
Antibiotikai dažnai skiriami dūrinėms žaizdoms, rankų sužeidimams, veido įkandimams ar imunodeficitą turintiems pacientams.
Jei įkandimas gilus, kraštai gali būti selektyviai užsiuvami, tačiau daugelis žaizdų paliekamos atviros, kad sumažėtų infekcijos rizika.
Skiriamas skausmo malšinimas, o jei įtariamas kaulo, sausgyslės ar svetimkūnio pažeidimas, gali būti paskirtas vaizdinis tyrimas.
Įvertinama pasiutligės ekspozicija, o kai reikia, skiriama poekspozicinė profilaktika.
Sudaromas tolesnis stebėjimo planas, siekiant stebėti paraudimą, patinimą, karščiavimą, išskyras ir gijimą.
