Ausų infekcijos šunims dažnai prasideda subtiliais požymiais, o vėliau pereina į akivaizdų diskomfortą. Galvos kratymas, ausų kasymasis, paraudimas, patinimas ir kvapas gali rodyti problemą ausies kanalo viduje. Priežastys svyruoja nuo drėgmės ir alergijų iki parazitų ir pagrindinių ligų. Ankstyvas įvertinimas yra svarbus, nes negydomos infekcijos gali greitai pasunkėti. Supratimas, kada kreiptis dėl pagalbos, kaip veikia gydymas ir ko reikia prevencijai, gali turėti reikšmingą poveikį.
Kokie yra šunų ausų infekcijų požymiai?
Šunų ausų infekcijų požymiai dažnai prasideda nuo pastebimo diskomforto pažeistoje ausyje. Pažeisti šunys gali nuolat purtyti galvą, kasytis ausį arba trinti galvą į baldus ar grindis.
Ausies kanalas gali atrodyti paraudęs, patinęs arba drėgnas, o gali būti juntamas ir neįprastas kvapas. Išskyros gali būti įvairios – nuo vaškinės medžiagos iki tiršto skysčio, kartais tamsios arba gelsvos spalvos.
Kai kurie šunys laiko ausį žemiau nei įprastai arba krūpteli, kai ji paliečiama. Gali atrodyti, kad klausa susilpnėjusi, o pažengusiais atvejais gali sutrikti pusiausvyra.
Gyvūnus prižiūrintys asmenys turėtų nedelsdami stebėti šiuos pokyčius, nes ankstyvas atpažinimas padeda laiku suteikti veterinarinę priežiūrą ir gali sumažinti būklės progresavimą.
Kas sukelia šunų ausų infekcijas?
Ausų infekcijos šunims paprastai išsivysto, kai ausies aplinka tampa šilta, drėgna ir palanki mikrobų dauginimuisi. Dažnos priežastys yra alergijos, kurios gali sukelti ausies kanalo uždegimą ir padidinti vaško gamybą, taip pat svetimkūniai, pavyzdžiui, žolės sėklos ar nešvarumai, kurie dirgina audinius.
Svarbi ir ausies anatomija; šunys su siauromis, nulėpusiomis arba gausiai apaugusiomis ausimis gali sulaikyti drėgmę ir riboti oro cirkuliaciją. Parazitai, ypač ausų erkutės, gali sukelti uždegimą ir antrinę infekciją. Bakterijos ir mieliagrybiai yra įprasti gyventojai, tačiau gali peraugti, kai nusilpsta apsauginės funkcijos.
Per dažnas maudymas, plaukiojimas arba netinkamas ausų valymas gali dar labiau skatinti drėgmės užsilaikymą. Endokrininiai ir odos sutrikimai taip pat gali prisidėti, pakeisdami įprastą ausies apsaugą.
Kada reikėtų kreiptis į veterinarą dėl šuns ausies infekcijos?
Veterinarinis įvertinimas būtinas, jei šuo nuolat kraipo galvą, kasosi ausis, jaučia ausų paraudimą, patinimą, išskyras, kvapą, skausmą ar jautrumą aplink ausis.
Skubus įvertinimas taip pat reikalingas, kai požymiai tęsiasi ilgiau nei 24–48 valandas, stiprėja arba atsinaujina po tariamo pagerėjimo.
Medicininės pagalbos nereikėtų atidėlioti, jei šuo karščiuoja, jam sutrinka pusiausvyra, suprastėja klausa, atsiranda veido asimetrija arba jis nenoriai ėda ar leidžiasi liečiamas.
Šie požymiai gali rodyti gilesnę ausų ligą arba išplitimą už išorinės ausies ribų.
Ankstyvas veterinarinis dėmesys padeda nustatyti priežastį, sumažinti diskomfortą ir apriboti ligos progresavimą.
Gyvūnais besirūpinantys asmenys turėtų stebėti abi ausis, fiksuoti pakitimus ir, pasireiškus simptomams, kreiptis dėl įvertinimo, o ne pasikliauti vien stebėjimu namuose.
Kaip veterinarai gydo šunų ausų infekcijas?
Gydymas pradedamas nuo veterinarinio apžiūros, siekiant nustatyti, ar infekcija apima išorinę, vidurinę ar vidinę ausį, ir nustatyti pagrindines priežastis, tokias kaip alergijos, svetimkūniai, erkutės ar anatominis susiaurėjimas.
Tada ausies kanalas išvalomas tinkamais tirpalais, kad būtų pašalintos nuosėdos ir išskyros, taip pagerinant vaistų sąlytį su uždegusiais audiniais. Citologija arba pasėlis gali padėti parinkti vietinius antibiotikus, priešgrybelinius vaistus arba priešuždegiminius preparatus.
Kai skausmas yra ryškus, skiriamas skausmo malšinimas. Jei yra patinimas, lėtiniai pakitimai ar gilesnė infekcija, gali būti skiriami geriamieji vaistai.
Veterinaras taip pat gali praplauti kanalą, pašalinti įstrigusias medžiagas arba prireikus rekomenduoti sedaciją saugiam gydymui.
Svarbus yra pakartotinis patikrinimas, siekiant įvertinti atsaką į gydymą ir koreguoti terapiją, kol infekcija visiškai išnyks.
Kaip išvengti ausų infekcijų šunims
Šunų ausų infekcijų prevencija daugiausia yra nukreipta į drėgmės, nešvarumų ir pagrindinio uždegimo mažinimą, nes būtent jie sudaro sąlygas daugintis bakterijoms ar mielėms.
Reguliari ausų apžiūra padeda pastebėti paraudimą, kvapą, išskyras ar ausų sieros kaupimąsi dar prieš išsivystant infekcijai. Po maudynių ar maudymosi ausis reikėtų kruopščiai išdžiovinti, ypač veislių, turinčių siaurus ausų kanalus arba dideles ausų raukšles.
Švelnus valymas veterinaro rekomenduotu tirpalu gali padėti pašalinti perteklinę sierą, tačiau vatos krapštukai neturėtų būti kišami į kanalą. Alergijų kontrolė taip pat svarbi, nes lėtinis odos uždegimas didina ausų ligų riziką.
Reguliarus kailio priežiūros šukavimas, greitas erkių ar svetimkūnių gydymas ir veterinarinių rekomendacijų laikymasis padeda palaikyti ilgalaikę ausų sveikatą.
Šunų šeimininkai, rūpindamiesi savo augintiniais, turėtų kreiptis dėl apžiūros, jei pasireiškia nuolatinis galvos kratymas, kasymasis ar skausmas, o ne laukti, kol simptomai sustiprės.
