Šuns šlubavimas gali rodyti priekinės kojos, užpakalinės kojos ar kitur kūne esančią problemą. Priežastis gali būti paprastas minkštųjų audinių patempimas, letenos sužalojimas arba rimtesnė būklė, pavyzdžiui, lūžis, kryžminio raiščio plyšimas, klubo sąnario displazija ar neurologinė liga. Šlubavimo pobūdis dažnai suteikia naudingų užuominų, tačiau kai kurias priežastis namuose lengva pražiūrėti. Nuodugnesnis įvertinimas gali padėti susiaurinti tikėtiną kilmę.
Dažniausios šunų šlubavimo priežastys
Dažnos šunų šlubavimo priežastys yra minkštųjų audinių pažeidimai, pado trauma, svetimkūniai, sąnarių ligos, lūžiai ir infekcijos.
Nedideli patempimai ar patraukimai gali atsirasti po intensyvios veiklos, o nulūžę nagai, įstrigę spygliai ar nudegimai gali sukelti ūmų skausmą.
Degeneraciniai sąnarių pakitimai ar uždegiminės būklės dažnai sukelia sustingimą ir sumažėjusį atrėmimą, ypač po poilsio.
Lūžiai paprastai sukelia ryškų šlubavimą, tinimą ir saugojimąsi.
Infekcijos gali pažeisti odą, kaulą ar gilesnius audinius ir sukelti karštį, išskyras arba bendrą negalavimą.
Globėjai, pastebėję šlubavimą, turėtų stebėti jo pradžią, trukmę ir bet kokią matomą žaizdą, o tada kuo skubiau kreiptis dėl veterinarinės apžiūros.
Ankstyvas įvertinimas padeda kontroliuoti skausmą, išsaugoti funkciją ir sumažinti būklės blogėjimo ar uždelsto gijimo riziką.
Priekinės kojos šlubavimo priežastys
Šlubavimas priekinėje šuns kojoje dažnai kyla dėl traumos ar ligos, pažeidžiančios petį, alkūnę, riešą, leteną arba susijusius minkštuosius audinius. Dažnos priežastys yra patempimai, lūžiai, išnirimai, sausgyslių ar raiščių plyšimai, svetimkūniai, pjūviai, nagų sužalojimai ir sąnarių uždegimas.
Raidos sutrikimai, tokie kaip alkūnės displazija ar peties nestabilumas, gali sukelti nuolatinį šlubavimą augantiems šunims. Infekcijos, pūliniai ir minkštųjų audinių patinimas taip pat gali sutrikdyti apkrovos nešimą. Neurologinė liga, pažeidžianti žasto nervų rezginį arba distalinę galūnę, gali sukelti silpnumą, kuris atrodo kaip šlubavimas.
Atidus ištyrimas turėtų įvertinti skausmo vietą, judesių amplitudę, patinimą, žaizdas ir neurologinę funkciją. Ankstyvas veterinarinis įvertinimas padeda laiku nustatyti diagnozę, užtikrinti skausmo kontrolę ir gydymą, padėdamas globėjams veikti užtikrintai ir saugoti komfortą, judrumą bei gijimą.
Užpakalinės kojos šlubavimo priežastys
Šunų užpakalinės kojos šlubavimas dažniausiai atspindi skausmą arba funkcijos sutrikimą, susijusį su klubu, kelio sąnariu, čiurna, pėda ar aplinkiniais raumenimis, sausgyslėmis ir raiščiais.
Dažniausios priežastys yra priekinio kryžminio raiščio pažeidimas, klubo sąnario displazija, girnelės išnirimas, iliopsoas raumens patempimas, artritas ir lūžiai ar išnirimai po traumos.
Pėdos pagalvėles gali sužeisti spygliai, įpjovimai, nudegimai ar įstrigę svetimkūniai, o nagai gali skilti ar lūžti ir pakeisti apkrovos pasiskirstymą.
Neurologiniai sutrikimai, tokie kaip lumbosakralinė liga ar periferinio nervo pažeidimas, taip pat gali sukelti silpnumą, kojos vilkimą ar netolygų ėjimą.
Jaunų šunų augimo sutrikimai ir vyresnių šunų degeneracinė sąnarių liga gali pasireikšti panašiai.
Prižiūrėtojai turėtų stebėti, ar šlubavimas yra protarpinis, ar tenka remti koją, ar jis susijęs su sustingimu, patinimu arba sumažėjusiu judesių amplitude judant.
Kada kreiptis į veterinarą
Veterinarinis įvertinimas būtinas, kai šuns šlubavimas yra staigus, stiprus arba užsitęsęs, ypač jei koja yra neprimenama ant žemės, patinusi, akivaizdžiai deformuota arba skausminga liečiant.
Skubus dėmesys taip pat reikalingas, kai šlubavimas atsiranda po traumos, kritimo, partrenkimo transporto priemone ar įkandimo žaizdos.
Karščiavimas, vangumas, apetito praradimas, atviros žaizdos arba greitas blogėjimas rodo infekciją, lūžį ar išnirimą ir reikalauja skubaus įvertinimo.
Neurologiniai požymiai, įskaitant letenos užlinkimą, vilkimą ar silpnumą, apimantį daugiau nei vieną galūnę, kelia nerimą.
Bet koks šlubavimas, trunkantis ilgiau nei 24–48 valandas, dažnai pasikartojantis arba lydimas ryškaus senyvo šuns sustingimo, vertas apžiūros.
Ankstyva veterinarinė pagalba padeda tiksliai nustatyti diagnozę, laiku pradėti gydymą ir sumažinti skausmą, padedant globėjams atsakingai ir veiksmingai pasirūpinti šunimi.
Kaip padėti savo šuniui namuose
Namuose šlubuojantis šuo turėtų būti laikomas ramiai ir vedžiojamas tik trumpais pasivaikščiojimais su pavadėliu tik būtiniausiems tuštinimosi reikalams, vengiant šokinėjimo, bėgiojimo, laiptų ir grubaus žaidimo.
Tvirtas, paminkštintas poilsio paviršius gali sumažinti sąnarių ir minkštųjų audinių apkrovą. Reikėtų apžiūrėti leteną ir koją, ar nėra įpjovimų, patinimo, svetimkūnių, nulūžusių nagų ar karščio.
Jei yra nedidelė paviršinė žaizda, ją galima švelniai nuvalyti fiziologiniu tirpalu ir laikyti sausą. Žmonėms skirti vaistai nuo skausmo neturi būti duodami.
Jei yra patinimas, per pirmąsias 48 valandas galima dėti šaltus kompresus po 10–15 minučių.
Didėjantis skausmas, negalėjimas remtis koja, ryškus patinimas arba jokio pagerėjimo nebuvimas per 24–48 valandas reikalauja veterinarinio įvertinimo.
