Katės paprastai įkaista būdamos 4–6 mėnesių amžiaus, nors laikas gali skirtis. Ciklas gali kartotis kas 2–3 savaites veisimosi sezono metu, ir kiekvienas epizodas dažnai trunka 4–10 dienų. Požymiai gali būti neabejotini, o naktys dažnai būna sunkiausios. Supratimas, kas yra normalu, kas ne, ir kaip sumažinti stresą, gali nulemti skirtumą tarp neramios savaitės ir valdomos.
Kai katės patenka į rujoją
Katė paprastai pradeda rujoti, kai pasiekia lytinę brandą, kuri gali pasireikšti jau nuo keturių iki šešių mėnesių amžiaus, nors tai priklauso nuo veislės, kūno būklės ir sezono.
Daugeliui patelių pirmasis ciklas pasireiškia pailgėjus dienos šviesai pavasarį ar vasarą, nes reprodukcinė veikla yra stipriai veikiama fotoperiodo. Patelės katės yra sezoninės poliestrinės, tai reiškia, kad jos gali cikliškai rujoti pakartotinai veisimosi sezono metu, jei nėra sukergtos arba sterilizuotos.
Ciklai gali kartotis kas dvi ar tris savaites, o intervalai sutrumpėja esant šiltam dirbtiniam apšvietimui. Ankstyva branda dažna mažesnėms veislėms, o didesnės veislės gali bręsti vėliau.
Ciklai gali kartotis kas dvi ar tris savaites, ypač esant šiltam dirbtiniam apšvietimui.
Asmenys, prižiūrintys katės poreikius, turėtų atkreipti dėmesį, kad nesterilizuotos patelės gali pradėti rujoti dar nesulaukusios vienerių metų, todėl svarbu laiku suplanuoti veterinarinę priežiūrą ir populiacijos kontrolę.
Kokie yra katės rujojos požymiai?
Katės rujo požymiai dažnai apima ryškų miaukimą, padidėjusį neramumą ir dažną trynimąsi į žmones, daiktus ar baldus.
Pažeistos katės gali vartytis ant grindų, užimti pritūpusią padėtį pakeltu užpakaliu ir, liečiant ties apatine nugaros dalimi, nustumti uodegą į šoną. Jos gali norėti daugiau dėmesio nei įprastai, nuolat vaikščioti pirmyn ir atgal bei neįprastai susitelkti į duris ar langus.
Apetitas gali kisti, o laižymasis aplink lytinių organų sritį gali padažnėti. Kai kurios katės rodo mažesnį toleravimą glostymui arba gali atrodyti susierzinusios, kai yra uždarytos.
Šie elgesio pokyčiai atspindi normalų reprodukcinį signalizavimą, o ne ligą. Katės gerove besirūpinantys globėjai turėtų ramiai stebėti jos elgesio modelius, mažinti streso veiksnius ir kreiptis dėl veterinaro patarimo, jei požymiai atrodo stiprūs, netipiški arba juos lydi skausmas.
Kiek laiko trunka katės ruja?
Kaip ilgai katė būna rujos metu, priklauso nuo aplinkybių, tačiau tipinis rujos epizodas trunka apie 4–10 dienų, jei katė nevykdo ovuliacijos.
Kai kurioms katėms požymiai gali tęstis kelias dienas, tada susilpnėti ir vėl pasireikšti po vienos–trijų savaičių veisimosi sezono metu.
Jei ovuliacija įvyksta po poravimosi arba dėl hormoninės stimuliacijos, rujos laikotarpis paprastai baigiasi greičiau — dažnai per 24–48 valandas.
Trukmei įtakos turi amžius, veislė, kūno būklė ir sezoninis šviesos kiekis.
Trukmė priklauso nuo amžiaus, veislės, kūno būklės ir sezoninio šviesos kiekio.
Kartotiniai ciklai yra normalūs nesterilizuotoms patelėms iki nėštumo, sterilizacijos arba sezoninių pokyčių, kurie juos nutraukia.
Užsitęsę ar neįprastai ilgai trunkantys požymiai reikalauja veterinarinės apžiūros, nes gali būti reprodukcinių sutrikimų, kiaušidžių cistų ar kitų ligų.
Kaip nuraminti rują patiriančią katę naktį
Naktinis katės neramumas rujoimo metu geriausiai valdomas mažinant dirgiklius ir palaikant prognozuojamą aplinką. Prižiūrėtojai gali pritemdyti šviesas, sumažinti triukšmą ir išlaikyti pastovų šėrimo bei žaidimų laiką.
Šilta, rami miego vieta gali pagerinti komfortą, o šalia esantis švarus kraiko dėžė sumažina nereikalingą judėjimą. Trumpi interaktyvūs žaidimo seansai prieš miegą gali padėti išeikvoti energiją, o tada katei reikėtų leisti nusiraminti be tolesnio jaudinimo.
Švelnus glostymas tinka tik tuo atveju, jei katė ir toliau noriai reaguoja; priešingu atveju sulaikymas gali padidinti dirglumą. Užtikrinkite langus ir duris, o kitus gyvūnus laikykite atskirai, jei tikėtina įtampa.
Vanduo ir pažįstama guolio patalynė padeda palaikyti ramų elgesį. Šios priemonės ne sustabdo rujojimo, tačiau gali sumažinti miauksėjimą, vaikščiojimą pirmyn atgal ir nakties trikdymą.
Kada skambinti veterinarui
Veterinarinės konsultacijos reikėtų kreiptis, jei katė rujos metu rodo simptomus, kurie viršija įprastą rujos elgesį arba yra ryškūs. Nuolatinis miaukimas, nerimastingumas, meilus trynimasis ir lordozė yra tikėtini; tačiau makšties išskyros, kraujavimas, vangumas, apetito praradimas, vėmimas, karščiavimas ar pilvo skausmas – ne.
Šie požymiai gali rodyti infekciją, traumą, šlapimo takų ligą arba kitą skubų sveikatos sutrikimą. Taip pat reikėtų kreiptis į veterinarą, jei rujos ciklai jau subrendusios katės atveju atrodo neįprastai dažni, užsitęsę ar visai nevyksta, arba jei veisimo statusas nėra aiškus.
Gyvūnais besirūpinantys asmenys turėtų pranešti apie elgesio pokyčius, apetitą, naudojimąsi kraiko dėže ir bet kokį kontaktą su nesterilizuotais patinais. Laiku atliktas ištyrimas padeda tiksliai nustatyti diagnozę, užkirsti kelią komplikacijoms ir leidžia taikyti tinkamą gydymą arba suplanuoti sterilizacijos operaciją.
