Šunys gali valgyti žuvį, bet tik laikantis atsargumo priemonių. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, lašiša, sardinės, menkė ir upėtakis, gali suteikti naudingų maistinių medžiagų, įskaitant omega-3 riebalų rūgštis. Didesnis rūpestis yra saugumas: kaulai, oda ir netinkamas paruošimas gali sukelti pavojų. Tam tikros žuvys turėtų būti visiškai vengiamas, ir net saugios rūšys gali sukelti problemų, jei patiekiamos netinkamai. Svarbios detalės labiau, nei daugelis šeimininkų tikisi.
Ar šunys gali saugiai valgyti žuvį?
Taip, šunys gali saugiai valgyti žuvį, kai ji yra tinkamai paruošta ir duodama saikingai. Saugumas priklauso nuo žuvies šviežumo, kruopštaus išvirimo / iškepimo ir visų kaulų, odos keliamų pavojų bei prieskonių pašalinimo.
Žuvis niekada neturėtų būti patiekiama žalia, nebent veterinaras patartų kitaip, nes joje gali būti parazitų ir bakterijų. Pirmenybė teikiama paprastam paruošimui, be druskos, sviesto, česnako, svogūno ar kitų priedų, kurie gali pakenkti.
Mažos porcijos paprastai tinka kaip retas baltymų šaltinis, ypač šunims, kurių mityba įvairi. Prižiūrėtojai turėtų stebėti, ar po to neatsiranda vėmimas, viduriavimas, niežulys ar patinimas.
Šunims, kuriems žinomas jautrumas maistui, pankreatitas arba lėtinė liga, prieš įtraukiant žuvį gali reikėti individualių veterinaro rekomendacijų.
Žuvys, kurias šunys gali ėsti
Šunys gali valgyti keletą rūšių žuvies, įskaitant lašišą, sardines, baltąsias žuvis, menkes ir upėtakius, jei jos yra visiškai išvirtos, paprastos ir be kaulų.
Šios rūšys dažnai pasirenkamos todėl, kad jos paprastai yra lengvai virškinamos ir gali suteikti baltymų bei omega-3 riebalų rūgščių. Porcijos turėtų būti saikingos ir papildyti, o ne pakeisti subalansuotą šunų mitybą.
Šios žuvys yra lengvai virškinami baltymų ir omega-3 šaltiniai, geriausiai patiekiami saikingais kiekiais kaip subalansuotos mitybos dalis.
Šunims skirta žuvis turėtų būti ruošiama be druskos, aliejaus, sviesto, žolelių ar padažų. Geriausi paruošimo būdai yra virimas, kepimas orkaitėje arba garinimas.
Prieš duodant žuvį, globėjai turėtų pašalinti visus matomus kaulus ir kruopščiai patikrinti žuvies minkštimą. Bet koks naujas maistas turėtų būti įvedamas palaipsniui, stebint, ar neatsiranda virškinimo sutrikimų ar netoleravimo požymių.
Kai kyla abejonių, patartina kreiptis į veterinarą.
Žuvys, kurių šunys niekada neturėtų ėsti
Tam tikrų rūšių žuvies niekada nederėtų duoti šunims, nes jos kelia reikšmingą pavojų sveikatai.
Rūšys, kurios žinomos dėl didelio gyvsidabrio kiekio, pavyzdžiui, kardžuvė, karališkoji skumbrė, ryklys ir tilefish, vartojamos pakartotinai gali kaupti toksiškas medžiagas.
Žalia gėlavandenė žuvis gali turėti parazitų ir bakterijų, galinčių sukelti vėmimą, viduriavimą, karščiavimą ar neurologinius sutrikimus.
Rūkyta, sūdyta arba stipriai prieskoniais pagardinta žuvis taip pat netinkama, nes per didelis natrio ir priedų kiekis gali apkrauti virškinimo ir širdies bei kraujagyslių sistemas.
Žuvis su ašaktais, trapiais kaulais kelia užspringimo pavojų ir gali sužaloti burną, gerklę ar žarnyną.
Sugedusi žuvis yra ypač pavojinga, nes gali sukelti stiprų virškinimo trakto sutrikimą arba apsinuodijimą maistu.
Dalijantis maistu su kitais, būtina būti atsargiems, o abejotinos žuvies šunims išvis reikėtų vengti.
Kaip patiekti žuvį šunims
Žuvis šunims turėtų būti patiekiama tik po kruopštaus išvirimo, pašalinus visus kaulus ir nenaudojant jokios pridėtos druskos, aliejaus, sviesto, česnako, svogūnų ar prieskonių.
Geriausia taikyti paprastą virimą vandenyje, kepimą orkaitėje arba garinimą, nes šie būdai išsaugo baltymus ir riboja riebalų kiekį. Mėsa turėtų būti atsargiai išdorota į gabalėlius ir prieš patiekiant patikrinta, ar neliko smulkių kaulų. Jei per didelis riebumas kelia rūpestį, odą ir tamsias riebiąsias dalis galima pašalinti.
Žuvį virkite vandenyje, kepkite arba garinkite, kad išsaugotumėte baltymus ir sumažintumėte riebalų kiekį.
Iš pradžių patartina duoti mažas porcijas, ypač gyvūnams, kurie anksčiau žuvies nėra valgę. Žuvis turėtų būti siūloma kaip papildas arba retkarčiais patiekiama maisto dalis, o ne kaip vienintelis racionas, nebent taip nurodytų veterinaras.
Bet kokie likučiai turėtų būti nedelsiant išmesti atvėsus, kad sumažėtų užteršimo rizika. Patiekimo praktika visada turėtų išlikti paprasta, saikinga ir higieniška.
Ženklai, kad žuvis yra bloga šunims
Kai žuvis yra sugedusi arba netinkamai paruošta, šunims netrukus po valgymo gali pasireikšti vėmimas, viduriavimas, pilvo diskomfortas, seilėtekis, sumažėjęs apetitas arba neįprastas vangumas.
Papildomi įspėjamieji požymiai yra pasikartojantis žiaukčiojimas, per didelis troškulys, pilvo pūtimas, silpnumas, tremoras, karščiavimas arba nemalonus kvapas iš burnos ar išmatų.
Žuvies kaulai gali sukelti springimą, letenų kėlimą prie burnos, kosulį, rijimo pasunkėjimą arba skausmo požymius kramtant.
Žalia ar nepakankamai išvirta žuvis gali turėti parazitų ir bakterijų, didinančių virškinimo trakto ligų riziką.
Jei pasireiškia neurologiniai požymiai, kolapsas arba nuolatinis vėmimas, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarą.
Prižiūrėtojai turėtų išmesti žuvį, kuri kvepia rūgščiai, yra gleivėta arba neįprastos spalvos.
Saugus patiekimas priklauso nuo šviežumo, kruopštaus termiško apdorojimo ir atidaus visų kaulų pašalinimo.
